Senasis Klaipėdos pavadinimas Memel yra hidroniminės kilmės. Manoma, kad vietinės baltų gentys (skalviai ir galbūt kuršiai) šitaip vadino Nemuno tėkmę žemupyje, o Vokiečių ordinas šį pavadinimą tik perėmė.

VOKIEČIŲ  ORDINO VIETININKO  EBERHARDO  FON ZEINĖS  IR
KURŠO  VYSKUPO  HEINRICHO  SUTARTIS  DĖL
MEMELIO  PILIES  IR  MIESTO  STATYBOS

Klaipėdos pilis ir miestas (apie 1535 m. graviūra)Memelburg (vok.) arba Klaipėdos pilis – pilis Klaipėdoje, pirmą kartą minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame Livonijos ordino didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutaria dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais prie Dangės žiočių pastatyta medinė pilis. Vėliau daug kartų perstatyta, kol XIX a., praradusi savo strateginę reikšmę, buvo nugriauta.

Memel (Klaipėda) įkurta XIII a. piečiausioje kuršių genties žemėje – Pilsote. Miesto pradžia laikomi 1252 m., kai rugpjūčio 1 d. Kuršo vyskupas Henrikas sudarė sutartį su Vokiečių ordino vietininku Livonijoje Eberhardu fon Zeine. Sutartyje numatyta Memelio (arba Nemuno) ir Dangės upių santakoje statyti pilį ir prie jos per dvejus metus įkurti miestą.

Nuo antspaudo iki herbo

Nėra išlikę tikslių žinių, kada iš Klaipėdos miesto antspaudo susiformavo Klaipėdos herbas, kokios buvo pirminės šio herbo spalvos. Dažniausiai remiamasi J. Zembrickio surastais paaiškinimais 1730 m. „Rotušės inventoriaus knygoje", pagal kurią geltonos spalvos bokštas, gynybiniai bakenai ir laivelis pavaizduoti raudoname fone. Vėliau šio spalvų derinio nustota laikytis, nes, manoma, nežinota 1730 m. aprašymo.