1252 m. Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį, davusią pradžią Memelio miestui. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės centru.
1258 m. Suteiktos Liubeko miesto teisės.
1298 m. Dėl nestabilios situacijos, nulemtos lietuvių ir vokiečių riterių susidūrimo, Kuršo vyskupas perkelia savo rezidenciją iš Memelio į Pilteną.
1328 m. Pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijoje susitarimą Memelis ir jo apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje, vėliau tampa Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės dalimi.
1420 m. Klaipėdos vardas pirmąjį kartą paminėtasVytauto laiške Vokiečių ordinui.
1455 m. Klaipėdą pirmą kartą užima lietuvių (žemaičių) pajėgos.
1525 m. Vykstant Reformacijai Prūsijoje, Klaipėdoje įsteigiama Lietuvių bažnyčia, leidusi greta vokiečių bendruomenės įsitvirtinti ir lietuvių bendruomenei, tuo pačiu Klaipėda pamažu ima įgauti daugiakultūrinio miesto kontūrus.
1540 m. Gaisras nuniokoja didesnę miesto dalį.
1605 m. Įžymaus vokiečių poeto Simono Dacho gimimo metai. Šio poeto garbei Teatro aikštėje yra pastatyta Anikės skulptūra, tapusi Klaipėdos miesto simboliu.
1629-1635 m. Klaipėda atsiduria švedų valdžioje.
1657 m. Memelio pirkliai gauna privilegijų laisvai vystyti jūrų prekybą, leidusią sparčiau plėtotis miestui kaip uostui.
XVII a. vid. Pastačius naujus įtvirtinimus, Klaipėda paverčiama miestu-tvirtove.
1701 m. Memelis tapo Prūsijos karalystės miestu.
1722 m. prie miesto prijungtas Friedricho priemiestis.
1754-1763 m. Septynerių metų karo metu miestas atsiduria rusų valdžioje.
1770 m. Memelis praranda miesto tvirtovės statusą.
1799 m. Įžymaus astronomo Friedrich Wilhelm August Argelander gimimo metai.
1802 m. Memelyje įvyko garsusis Prūsijos karaliaus Friedricho Vilhelmo III ir karalienės Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I.
1807-1808 m. Klaipėda vieneriems metams tampa Prūsijos karalystės sostine, Memelyje išleidžiamas įsakas dėl baudžiavos panaikinimo Prūsijoje, Prūsijos karalystėje pradedamos esminės reformos - parengti Miesto valdymo nuostatai, išleisti Kariuomenės demokratizavimo potvarkiai ir kt.
1812 m. Memelis užimamas rusų kariuomenės.
1854 m. Gaisras sunaikina didžiąją miesto dalį.
1860 m. Memelyje įkuriama pirmoji gimnazija.
1865 m. prie miesto prijungtas Vitės priemiestis.
1873 m. Iškasamas karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuno žiotis su Memelio uostu.
1896 m. rugsėjo 3 d. - dabartinės Liepų g. pradžioje atidengtas paminklas karaliui Vilhelmiui I (1861-1888). Paminklas nugriautas 1923 m.
1900 m. Tauralaukyje atidengtas paminklinis akmuo karalienei Luizei.
1909 m. Įkuriama mokytojų seminarija.
1915 m. Pirmojo pasaulinio karo metu miestą užėmė Rusijos kariuomenė.
1918 m. Prie miesto prijungtas Smeltės priemiestis.
1919 m. Versalio sutartimi Memelis atskiriamas nuo Vokietijos ir perduodama valdyti santarvininkams.
1920-1923 m. Miestą valdė prancūzai.
1922 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji privati lietuviška gimnazija.
1923 m. Klaipėda prijungiama prie Lietuvos Respublikos.
1924 m. Santarvininkai patvirtina Klaipėdos krašto konvenciją, numatančią autonomijos principus bei daugumos ir mažumos santykius mieste bei krašte.
1925 m. Įvyksta pirmieji rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį, kuriame daugumą laimi vokiečių partijų atstovai.
1934 m. Klaipėdoje įkuriamas Prekybos institutas.
1934-1935 m. neumann-Sass procesas, pirmasis nacių teismas Europoje, kurio metu nuteisiami Klaipėdoje ir krašte veikusių nacistinių partijų atstovai, rengę Klaipėdos atplėšimo nuo Lietuvos sąmokslą.
1935 m. Klaipėdoje įkuriamas Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas, Valstybės teatras.
1937 m. Klaipėdoje gimė įžymus lietuvių poetas, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova.
1939 m. Klaipėdą užima nacistinė Vokietija.
1945 m. Klaipėdą užima SSSR kariuomenė. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas perduodamas Lietuvos TSR. Prasideda miesto apgyvendinimas, daugiausia rusų tautybės žmonėmis, iš esmės pakeitęs demografinę situaciją pokarinėje Klaipėdoje.
1961-1963 m. Pirmieji žymesni neramumai Klaipėdoje, susiję su naujai pastatytos katalikų bažnyčios nacionalizavimu. 8-as dešimtmetis. “Kultūrinis lūžis” miesto gyvenime. Šiaulių pedagoginio instituto filialas, Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, įkuriamas Jūrų muziejus, Laikrodžių muziejus, pradedamas kompleksiškai restauruoti senamiestis.
1986 m. Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėda-Mukranas atidarymas.
1989 m. Išrenkama pirmoji miesto Taryba.
1991 m. Klaipėdoje įkuriamas universitetas.
1997 m. Klaipėdoje sukuriama viena pirmųjų Lietuvoje laisvųjų ekonominių zonų.
1997 m. Atidengtas paminklas Martynui Mažvydui.
1999 m. Pastatytas konteinerių terminalas.
1999 m. Klaipėdos miestui įteikta Europos Tarybos vėliava.
2000 m. Lietuvos krikščioniškojo fondo kolegija tapo aukštąja mokykla.
2001 m. Klaipėdai įteiktas Europos Tarybos Garbės ženklas.
2002 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miestas atšventė 750 m. jubiliejų, atidarytas Pilies muziejus.
2002 m. rugsėjo mėn. oficialiai atidaryta Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.
2003 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą įteikti miesto apdovanojimai (žiedai) nusipelniusiems Klaipėdos kultūros ir meno žmonėms.
2003 m. liepos 26 mėn. oficialiai atidarytas kruizinių laivų terminalas.
2003 m. spalio 17 d. Klaipėdos miestui įteiktas Europos Tarybos prizas.
