Ši rubrika ir žemėlapis - ne visai apie graffiti ar namų sienų gadinimą ir miesto veido darkymą. Ši rubrika – apie meną, apie tai, kas puošia miestą, namus, paragina stabtelėti ir pasigrožėti, susimastyti miesto šurmuly. Mūsų žemėlapyje nurodysime tokiu graffiti kurinius, kurie neša menine, socialine ar namų puošybos aspektą į klaipėdiečių ir miesto svečių gyvenimą.
Pastebėjote tokį kurinį ir jo atsiradimo istoriją, tikslą? Praneškite mums ir mes, patikrinę, įtrauksime jį į meninių Klaipėdos graffiti žemėlapį.
Klaipėdietes menininkė Eglės San Sansches 2019 vasarą nutapytas įspūdingas piešinys uostamiesčio Danės gatvės 43-iuoju numeriu pažymėto namo kiemelyje. 15 metrų ilgio ir 2 metrų aukščio piešinyje atsispindi uostamiesčio motyvai, Friedricho pasažo vaizdai.
Daugiau skaitykite: www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipedieciai/jaunos-klaipedietes-dovana-miestui-uzgniauzia-kvapa-1736594/
Menininko neofreską „Sapnas“, atliktą kartu su kolega klaipėdiečiu Edvardu Šepučiu ant VDA Klaipėdos fakulteto sienos Daržų g., klaipėdiečiai jau spėjo pamėgti. Tai dvejų dalių neofreska puošia dailės fakulteto namo fasadus. Kaip sakoma, kur atsirasti meno kūriniui, kaip tik ne ant meno pastatų sienų?!
Gatvės menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas nutarė palikti Klaipėdai kūrinį ant vieno iš pastatų fasadų. Juolab, kad piešiniai, sukurti specialiai parodai ant KKKC Parodų rūmų salės sienų, pasibaigus eksponavimo laikui, paties autoriaus bus sunaikinti – uždažyti. Pasak menininko, tai atitinka gatvės, kaip laikino meno, koncepciją.
Ieškodamas pastato savo kūriniui, T. Vincaitis žvalgėsi net į devynaukščius, tačiau pamatęs nedidelį namą Gulbių g. 2 ties gatvės posūkiu, apsisprendė neofreską socialine tema piešti ant šio fasado. Pastatas itin tinkamas tokio žanro kūriniui, nes gerai matomas ir keliaujantiems Naująja Uosto, ir J. Janonio gatve.
„Taip bus atspindėtas mano noras dalį ekspozicijos grąžinti atgal į gatvę, kur šis žanras, neretai laviruodamas aplink „saugią ir patogią“ tematiką, geriausiai atsiskleidžia“, – sakė menininkas.
Tado Vincaičio kūrinys – ne pirmasis mūsų mieste. Menininko neofreską „Sapnas“, atliktą kartu su kolega klaipėdiečiu Edvardu Šepučiu ant VDA Klaipėdos fakulteto sienos Daržų g., klaipėdiečiai jau spėjo pamėgti.
Apie autorių
Tadas Vincaitis-Plūgas (gim. 1975 m. Kaune) 2005 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete įgijo architektūros bakalauro laipsnį. Nuo 2005 m. dalyvavo grupinėse parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune. 2014 m. Klaipėdoje projekto „Spektras“ metu su menininku Edvardu Šepučiu sukūrė darbą „Sapnas; 2015 m. – neofreską Raseinių senojo turgaus aikštėje, Tarptautinio gatvės meno plenero Palestinoje „When Walls Talk“ metu – kūrinį pabėgėlių centre Betliejuje; Tarptautinėje gatvės meno parodoje „Same Directions“ Kaune – darbą „Pašto paslaugos“. 2016 m. Tarptautinio meno simpoziumo Rygoje „Meno dienos“ metu sukūrė darbą „Aistra“, Šiaulių tarptautiniame gatvės meno plenere „Saulės pagrobimas“ – darbą „Degantys šarvai“. Menininko kūriniai puošia daugelį privačių fasadų bei interjerų.
J. Janonio g. 3 namo esančio pastato sieną 2021 m. gegužio pradžioje menininkai iš Kauno Žygimantas Amelynas ir Tadas Šimkus pakeitė gatvės meno kūriniu ,,Ekspedicija po neišgalvotus pasaulius“. Šis Klaipėdos gatvės meno projektas pavadinimu ,,Aš nesu tik siena“ yra ,,Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ vienas iš platformos ERDVĖS projektų, o projekto koordinatoriai kūrybinė komanda Creators 76.
,,Ekspedicija po neišgalvotus pasaulius“ - tai kūrinys apie mergaitę, kuri visai nenorėjo užaugti. Geriausia dienos dalis jai būdavo, kuomet galėdavo atsiversti kokią pasaką, pasaulio žemėlapį ar gyvūnų enciklopediją ir mintimis nukeliauti į labai tikroviškus, visai neišgalvotus visatos kampelius. Ji braidė po kosmosą, jodinėjo žuvimis skraiduolėmis neišlipdama iš savo lovos. Kartais tai darydavo net mokykloje, autobuse, vaikščiodama po miestą su tėvais. ,,Gana svajoti, mes vėluojam” – į žemę sugražindavo mamos balsas.
Christopho Hartknocho graviūrą - vieną seniausių Mėmelio atvaizdų. Istorikas, Karaliaučiaus universiteto dėstytojas, Vilniaus evangelikų liuteronų mokyklos rektorius Ch. Hartknoch (1644-1687) Mėmelio graviūrą publikavo 1684 metais veikale "Senoji ir naujoji Prūsija".
Autorius Artūras Nikitinas daugiau dirba dizaino, interjero bei eksterjero kūrybos srityse, tapyba jam - tik pomėgis. Memelio piešinys - pirmasis didelis ir reikšmingas menininko tapybos kūrinys. Originali graviūra, anot dailininko, yra labai mažytė, vos 12,7 x 16,2 cm, o ant sienos ji išdidinta iki 40,5 kvadratinių metrų. Įspūdingas istorinis piešinys nutapytas ant garažų sienos, tačiau gamybinio komplekso kieme slepiasi tikras istorinis ir architektūrinis paveldas.
Priešais piešinį išnyra gotikinio stiliaus raudonų plytų siena. 1877 m. kaizeris, tvirtindamas uostą, čia išmūrijo kareivių pratyboms skirtą pastatą. Tai vienintelis dabartinėje Lietuvoje išlikęs buvusios Vokietijos imperijos kariuomenės tokio pobūdžio statinys. Vėliau, Klaipėdai tapus lietuviškai, 1923 m. jis buvo paverstas arklidėmis, o sovietmečiu apstatytas įvairiais priestatais ir pastatais, kurie užgožė istorinę vertybę. Iš senojo pastato išliko tik ši viena siena.
XX a. 3 dešimtmečio fotografijoje užfiksuotas vaizdas į Bomelsvitę iš kareivinių (dabar Klaipėdos universiteto miestelis) bokšto.
Nuotraukoje pirmame plane matomas kareivių pratybų pastatas.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
1825 m. darytoje nuotraukoje matyti, jog senąjį vokiečių karių pratybų pastatą Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko kariai pavertė arklidėmis.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
Jubiliejinio, 20-ojo Klaipėdos pilies džiazo festivalio proga 2014 metais vieną iš uostamiesčio pastatų papuošė Klaipėdos menininkų sukurta Džiazo freska. Joje pavaizduoti žymiausios pasaulio ir šalies džiazo muzikos žvaigždės, per du dešimtmečius koncertavusios Klaipėdos pilies džiazo festivalio scenoje.
Įspūdingo dydžio, beveik 4 m aukščio ir daugiau nei 15 m ilgio Džiazo freska buvo nutapyta ant Pilies g. 6-jo namo sienos. Joje pavaizduoti Klaipėdoje koncertavusios pasaulio ir šalies džiazo muzikos žvaigždės: Toots Thielemans, Maynard Ferguson, Eric Marienthal, Joe Sample, Randy Crawford, Saulius Šiaučiulis, Kongas, Candy Dulfer, Jojo Mayer ir Sheila Raye Charles.
Klaipėdiečių dėmesį traukia ant Šaulių gatvės 23-io gyvenamojo namo atsiradęs neįprastas piešinys – mergaitės atvaizdas. Tai brolių menininkų Algirdo ir Remigijaus Gataveckų tęsiama, prieš dvejus metus pradėta, socialinė iniciatyva, skatinanti įvaikinimą ir savo piešiniais siunčia žinutę tiems žmonėms, kurie išties galėtų padėti.
Broliai patys 20 metų gyveno Alytaus vaikų namuose ir puikiai supranta, kaip jaučiasi tėvų palikti vaikai, su kokiomis problemomis susiduria vaikų globos namų gyventojai, kaip jiems stinga rūpesčio ir meilės, namų šilumos.
Šalia mergaitės parašyti žodžiai – „Jūs žiūrite į mane ilgiau nei kažkada žiūrėjo mano tėvai“. Pirmiausia, norima, kad žmonės atkreiptų dėmesį į pačią mergaitę, vėliau, kad perskaitytų žodžius, suveiktų siunčiama žinutė ir žmonės parsineštų ją pamąstymui namo.
Į savo gimtąjį miestą Klaipėdą atvykti ir atvežti savo kūrinio brolius paragino gerai žinomas Lietuvoje menininkas tapytojas Rodion Petrov. Prie kūrybinio proceso prisidėjo ir klaipėdietis menininkas. Jis pasirūpino ir visais techniniais dalykais, ieškojo tinkamo pastato. Vienintelis reikalavimas pastatui, jog jis būtų gyvenamasis.
Šis gtaffiti "Tiltas" puošia vienos iš miesto kirpyklos įėjimo žaliuzių fasadą. Kur šis tiltas veda...? Į grožio pasaulį, į priekį...? Norėtųsi juo žengti.
Klaipėdai ir Lietuvai pasitinkant valstybės atkūrimo 100-metį Nepaprastą dovaną padovanojo uostamiesčio rotariečiai. Šeši uostamiesčio klubai susivienijo ir finansavo senamiesčio žemėlapio ant namo, Turgaus g. 21, atnaujinimą.
2017 metais liepos 28 d. vykusioje dovanos perdavimo ceremonijoje Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas dėkojo rotariečiams, kurie tokiomis iniciatyvomis keičia miesto veidą.
Dekoratyvinis pano dar 2004 m. Savivaldybės užsakymu buvo sukurtas pažymint Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą. Per trylika metų senamiesčio namo siena nutrupėjo, nukentėjo ir gyventojų ir miesto svečių pamėgtas meno kūrinys.
Lietuvos Rotary valdytojo asistentė Klaipėdos kraštui Raimonda Čejauskienė džiaugėsi, kad klubų: "Aditė", "Concordia 1826", "Karalienė Luizė", "Klaipėda", "Klaipėdos senamiesčio" ir "Maris" rotariečiai palaikė šią idėją. Šalia pano pakabinta ir informacinė lentelė su Rotary ženklais.
