Parkai ir skverai

1. Dangės skveras

Danės skvere aptinkama nemaža dendrofloros įvairovė.Skvere išsiskiria brandžių platanlapių klevų grupė. Palei centrinį skvero taką auga baltažiedės robinijos. Vertingesni augalai: platanlapis, ginalinis ir trakinis klevai, didžialapė liepa, baltažiedė robinija, švedinis šermukšnis, europinis maumedis, tarpinė forsitija, Zyboldo obelis ir kt. Išsiskiria brandžių platanlapių klevų grupė, japoninių vyšnių sakūrų grupė.

2. Draugystės parkas

Draugystės parkas randasi pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Tai buvusios jau XVII a. įsikūrusios Gedminų (Gotzhofen) dvaro valdos teritorija. Po karo išlikę dvaro ūkiniai pastatai buvo nugriauti, o dvaro pastatas 1978 metais buvo restauruotas ir pritaikytas mokymo įstaigai. Buvusi dvaro teritorija buvo sutvarkyta ir pritaikyta gyventojų poilsio poreikiams. Parke auga vietinės kilmės ir introdukuoti (svetimžemiai) augalai. Iš vertingiausių - paprastasis ir raudonasis ąžuolai, paprastasis bukas, baltažiedė robinija, europinis maumedis, paprastasis ir švedinis šermukšniai, uoginė obelis, paprastasis kaštonas, didžialapė liepa ir kt.

Didesnėje dalyje parko teritorijos vyrauja pusamžiai medžiai. Šiaurinėje parko dalyje susiformavęs kiek per tankus, tačiau gana patrauklus paprastųjų kaštonų, raudonųjų ąžuolų, didžialapių liepų bei paprastųjų uosių želdynas. Pietinėje parko dalyje, prie tvenkinio bei šalia Balsio menų gimnazijos, išsiskiria brandžių medžių - paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bukų, paprastųjų vinkšnų, mažalapių liepų - grupė. Vertinga paprastųjų kaštonų alėja. Centrinėje parko dalyje grupėmis pasodinti paprastieji uosiai, karpotieji beržai, paprastosios eglės. Parke yra įrengtas dviračių takas.

3. Gamtininkų Mino Zoo centras

Jonušų km., Klaipėdos raj. (10-as km važiuojant automagistrale Klaipėda - Vilnius)

Gamtininkų Mino Zoo centras
Darbo laikas:
Nuo 11.01 d. iki 03.31 d. VI-VII bei švenčių dienomis nuo 10:00 iki 17:00 val.
Nuo 04.01 d. iki 10.31 d. I-VII nuo 10:00 iki 20:00 val.
Mob. +370 687 10283, Tel. +370 46 475 063

4. Girulių miškas

Girulių miškas - tai vertingiausia biologinės įvairovės požiūriu miesto dalis. Girulių miške vyrauja spygliuočių medynai su retu lapuočių pomiškiu. Sausose augavietėse įsivyrauja šluotsmilginiai pušynai. Medžių arde dominuoja paprastoji pušis, vietomis su karpuotoju beržu. Trakas negausus, auga paprastasis šaltekšnis, paprastasis šermukšnis. Žolių arde dominuoja lanksčioji šluotsmilgė, pastoviai sutinkama smiltyninė viksva, auga pievinis kupolis. Mažesnius plotus užima kerpinis ar kriaušlapinis pušynas. Reljefo pažemėjimuose, drėgnose vietose auga dilgėliniai ar viksvniai juodalksnynai. Žolių ardo žolynas – aukštaūgis. Dilgėliniuose juodalksnynuose gausiai auga didžioji dilgėlė. Centrinėje miško dalyje išlikęs brandžių raudonųjų ąžuolų bei paprastojo buko medynas. Girulių miško pietrytiniame pakraštyje yra Alaukio ežerėlis, apaugęs dilgėliniu juodalksnynu. Pakrantėse veši plačialapis švendras, kupstinė šluotsmilgė, vandeninė monažolė, pelkinė puriena.

Literatūroje minimos saugomos augalų rūšys, augančios Girulių miške: šaltininė menuva (Montia fontana) – 4 apsaugos kategorija, gebenlapė veronika (Veronica hederifilia) ir ankstyvoji smilgenė (Aira praecox)– 3 apsaugos kategorija. Šių rūšių radavietės pakartotinai stebėtos nebuvo.

5. Jono kalnelis

"Jono kalnelio” kompleksą sudaro 3 atskiros teritorijos: pirmoji – Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji – Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896 m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose), miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje. Vėliau pylimai rekonstruoti dar ir XVIII a. viduryje. To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, todėl patekti į miestą buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.

Miestas XVII-XVIII a. iškentė švedų ir rusų kariuomenių užėmimus. Šie bastioniniai įtvirtinimai mena ir garsaus rusų karvedžio Aleksandro Suvorovo vardą, kuris rusų armijai užėmus Klaipėdą per Septynerių metų karą ėjo komendanto pareigas.

XVIII a. antroje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą, vartus pradėjo griauti plytoms, pylimus išnuomoti, griovius užpilti žemėmis, todėl XX a. išliko tik nedideli sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentai. Ryškiausiai įtvirtinimų vaizdas atsiskleidžia nuo Turgaus gatvės gale esančių bastionų, istoriniuose planuose vadinamų Geldern ir Purmark vardais. Priešais juos matosi apsauginio griovio vanduo ir vienintelis išlikęs ravelinas. 1994-1997 m. šios gynybinių įtvirtinimų liekanos buvo restauruotos (projekto autorius V. Šliogeris).

6. Klaipėdos universiteto Botanikos sodas

(Kretingos g. 92, LT-92327 Klaipėda), www.ku.lt/sodas

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas yra įsikūręs buvusio Karališkojo Tauralaukio parko teritorijoje. 1802 metais birželio mėnesį Tauralaukio dvare įvyko garsusis Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Tai buvo nuo Friedricho I ir Petro Didžiojo laikų pirmasis Prūsijos ir Rusijos monarchų susitikimas. Klaipėda tapo žinomu karališkojo susitikimo miestu. Tai suteikė miestui garbės ir pasitikėjimo. Istorikai vieningi dėl teiginio, kad joks kitas valdovų susitikimas nebuvo toks ilgalaikis ir įtakingas, kaip šis Prūsijos ir Rusijos valdovų susitikimas Klaipėdoje.

Ši draugystė turėjo įtakos ir pergalei prieš Napoleoną. Čia gimusios ilgos draugystės tarp dviejų monarchų (tarp dviejų karališkųjų dinastijų – Romanovų ir Hohencolerių) prisiminimui buvo pasodintas parkas. Parko takai anglišku stiliumi buvo suplanuoti laisvai, vingriomis linijomis. Augo ąžuolai, liepos, platanai, veimutinės pušys, kaštonai. O aplink apskritą gėlyną šalia centrinio dvaro pastato – dekoratyviniai krūmai. Vėlesniais laikais Klaipėdoje, o taip pat ir Tauralaukyje dažnai lankėsi Wilhelmo III ir Luizės palikuonys ir sosto įpėdiniai.

Nuo pat Botanikos sodo įkūrimo pradžios (1993 metų) dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami trijose kolekcijose: dendrologinėje, vaistinių ir prieskoninių augalų bei žolinių dekoratyvinių augalų (daugiamečių ir vienamečių gėlių). Šiuo metu Botanikos sode iš viso eksponuojama beveik 3000 skirtingų pavadinimų augalų.

7. Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Kuršiu nerijos nacionalinio parko gamtos ekspozicija
Smiltynės g. 11, www.nerija.lt

Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m. balandžio 23 d. Tai vertingiausias gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksas su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniu paveldu.

Kuršių nerija priskiriama pajūrio klimatiniam rajonui, kurį smarkiai veikia Baltijos jūra. Šiame parke galima aplankyti: Lapnugario kraštovaizdžio draustinį, Juodkrantės kraštovaizdžio draustinį, Karvaičių kraštovaizdžio draustinį, Parnidžio kraštovaizdžio draustinį.

8. Pajūrio regioninis parkas

www.pajuris.info/lt

Pajūrio regioninis parkas - tai valstybės saugoma Lietuvos pajūrio teritorija nuo Klaipėdos iki Senosios Palangos. Parko plotas užima 5033ha sausumoje ir 30km jūros akvatorijoje. Lietuvos žemyninio pajūrio ruožas yra neilgas, bet čia gausu nuostabių vietų, kuriose žmonės, atitrūkę nuo miesto kasdienybės, mėgsta pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį. Siekdama išsaugoti puikius pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros objektus, o kartu ir sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtojimui.

Parke yra Placio gamtinis rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės talasologinis (jūrinis) ir Karklės etnokultūrinis draustiniai, rekreacinės bei žemės ūkio teritorijos.

9. Parkas prie Reikjaviko ir Smiltelės gatvių

Reikjaviko ir Smiltelės gatvių parkas įdomus bioįvairovę didinančiais kraštovaizdžio elementais. Vakarinėje dalyje yra bevardis tvenkinys, rytinėje - kalva (pagal šalia esančios gatvės pavadinimą, vadinama - Simonaitytės kalnu). Miškelyje išlikęs natūraliems drėgniems juodalksnynams artima žolinių augalų rūšinė sudėtis. Visoje teritorijoje išsibarstę natūralūs gojeliai, aptinkama brandžių medžių ir naujai pasodintų. Daugelis medžių, ypač paprastieji uosiai, juodalksniai, paprastosios vinkšnos yra įspūdingų matmenų, jų kamieno apimtis siekia 3-4 metrus. Čia dar auga juodasis šeivamedis ir paprastoji ieva.

10. Poilsio parkas

Polisio parkas randasi prie Klaipėdos Universiteto, šiarinėje miesto dalyje. Šiam parkui taip pat priklauso "Vasaros" estrada.

11. Saugomi medžiai Klaipėdos mieste

Siekdama išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2006 metų vasario mėnesį keturis paprastuosius ąžuolus ir vieną paprastąjį uosį paskelbė savivaldybės saugomais botaniniais paveldo objektais. Šie medžiai pasižymi išskirtiniu amžiumi, matmenimis, estetiniu bei dendrologiniu požiūriu.

Storiausias ąžuolas auga Jaunystės g. 24 (Paupio gyvenvietė). Jo apimtis – 3,55 m, lajos plotis – 21 m, aukštis – 18 m, amžius apie 200 metų. Jam suteiktas Paupio ąžuolo pavadinimas.

Kitas ąžuolas, pavadintas Plačiašakiu ąžuolu, auga J. Janonio g. 3. Jo apimtis - 3,26 m, lajos plotis - 21 m, aukštis - 21 m, amžius apie 180 metų.

S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankryžos skvere savo grožiu puikuojasi Skvero ąžuolas. Jo apimtis - 3,5 m, lajos plotis - 24-25 m, aukštis - 25 m, amžius apie 200 - 220 metų (nuotraukoje).

Ketvirtasis ąžuolas puošia I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kiemą (Herkaus Manto g. 25) ir pavadintas Bibliotekos ąžuolu. Jo apimtis - 3,15 m, lajos plotis - 18 m, aukštis - 18 m, amžius apie 200 metų.

Vienintelis saugotinu paskelbtas uosis auga Paupio gyvenvietėje. Jo Apimtis – 4,30 m, lajos plotis – 20 m, aukštis – 23 m, amžius apie 200 metų. Jis pavadintas Storuoju uosiu.

12. Skulptūrų parkas

(Tarp K. Donelaičio, Liepų, Trilapio ir S. Daukanto g.)

Skulptūrų parkas įkurtas 1977-aisiais, jame 116 skulptūrų, kurtų 67 skulptorių per15 metų.Čia pamatysite moderniosios lietuvių skulptūros galeriją po atviru dangumi. Pasivaikščiosite Klaipėdos XIX a. - XX a. pirmos pusės istorijos pėdsakais (J. L. Vynerio kapas, 1923 m. sukilimo memorialas, II Pasaulinio karo atminties vietos, Negrįžusių iš jūros atminimui ir kt.). Pailsėsite medžių bei meno prieglobstyje.

Anot istorikų, jau užaugo ištisa klaipėdiečių karta, net nežinančių, kad šioje vietoje buvo miesto kapinės. Jose, įvairių šaltinių teigimu, galėjo būti palaidota apie 40 tūkst. senosios Klaipėdos gyventojų, tarp jų ir įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų. Kapinės, kaip teigiama, veikė nuo 1820-ųjų. Yra išlikusių ir graviūrų, vaizduojančių, kaip atrodė tuometės kapinės, kuriose laidoti įvairiais religijas išpažinę žmonės.

Skulptūrų parkas įkurtas senųjų miesto kapinių, veikusių 1820-1959 m., vietoje. 1820 m. buvo atidarytos centrinės miesto kapinės prie dabartinių Liepų ir Trilapio gatvių. 1970–1977 m. kapinės buvo naikinamos. Kapavietės buvo sulygintos Sovietų valdžios įsąkymu. Šiandien likę tik keli antkapiai. Parke galime pamatyti paminklą tiems, kurie čia buvo palaidoti iki 1944 m.

Po nepriklausomybės atgavimo prabėgus beveik porai dešimtmečių pasigirdo siūlymų atgaivinti kapines. Juolab, kad procesas darosi nebevaldomas – žmonės ėmė nešti į parką gėles, vietomis matoma, jog formuojami kauburėliai, uždegamos žvakutės. Parke stovi paminklas 1923 metų sukilimo dalyviams. Jo autorius – Brakas. Čia palaidoti žuvę sukilėliai Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos mūšyje. Paminklas-obeliskas buvo pastatytas 1925 m. ir yra autentiškas damarkacinis (pasienio) stulpas, skyręs Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios.

1977 m. buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros.Parke stovi ir paminklas skirtas Vyneriui. Paminklas grįžo čionai per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų. Panteoną saugojo Varkalis. 1975 m., po pokario dešimtmečiu suformuotų sovietinių karių kapų rekonstrukcijos, buvo pastatytas naujas kardo formos paminklas, kuris tebestovi iki šiol.

Šiandien Skulptūrų parkas – viena patraukliausių vietų miesto centre. Šiltosiomis dienomis čia vežimėlius linguoja mamos, užrašus nagrinėja Menų fakulteto studentai, ant suolelių ilsisi senjorai, o krepšinio aikštelėje be perstojo bumbsi kamuolys. Per kelis dešimtmečius parke atsirado apie 100 skulptūrų.

13. Storosios liepos skveras

Storosios liepos skveras randasi pietinėje Klaipėdos dalyje, buvusioje XVIII a. Špichuto (Speckischken) dvaro valdos teritorijoje. Skvere aptinkama 18 medžių ir krūmų rūšių. Čia vyrauja šie medžiai: paprastasis klevas, mažalapė bei paprastoji liepos, kanadinė tuopa. Taip pat gausu paprastųjų šermukšnių, karpotųjų beržų, paprastųjų ąžuolų. Skvero centre yra brandžių - paprastojo ąžuolo, mažalapės liepos, paprastojo kaštono - medžių alėja. Šio skvero pasididžiavimas - gamtos paminklu paskelbta storoji liepa. Šis medis maloniai nuteikia kiekvieną, apsilankiusį skvere.

14. Treko parkas

Treko parkas randasi šalia Šv. Kazimiero bažnyčios. Parko teritorija - tai buvusio Karališkojo miškelio dalis. Čia vyrauja juodalksniai ir paprastieji skroblai, gausu paprastųjų uosių, mažalapių bei paprastųjų liepų, paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bei uosialapių klevų. Vienas vertingiausių šio parko medžių - paprastasis bukas. Parke išsiskiria brandžių mažalapių liepų grupės, augančios abipus Šv. Kazimiero bažnyčios. Vertinga paprastųjų ąžuolų grupė, ypač šios rūšies glaustašakė forma.

15. Trinyčių parkas

Trinyčių parkas - tai vienas iš vaizdingiausių parkų mieste. Šioje teritorijoje XVIII a. buvo įsikūrusios Joniškės(Janischken), Būtsargių(Budsargen) ir Justenhofo(Justenhof) dvarų sodybos. Šiandien parke augantys augalai, tai šių dvarų parkų likučiai. Parke dominuojančios medžių rūšys: mažalapė ir paprastoji liepa, trapusis gluosnis, paprastasis klevas, uosialapis klevas, paprastasis uosis. Parke augantys vertingi krūmai: baltauodė meškytė, sidabriniai žilakrūmiai. Vertingos sodinių putinų, Vanhuto lanksvų grupės, šiaurės vakarų pakrantėje auga miškinė mėta. Pavieniui aptinkami miškiniai erškėčiai, darželiniai jazminai.

Svarbus parko akcentas ir kraštovaizdžio elementas - tvenkinys, minimas jau nuo XVI amžiaus kaip Malūno tvenkinys. Jis buvo dalis Danės upės atšakų, vėliau pastatyta užtvanka. Tvenkinio pakrantės apaugusios nendrais, švendrais, ajerais, viksvomis, vilkdalgiais. Nemaža čia vandens augalų: lūgnių, elodėjų, papliauškų, plūdenų. Miestiečiai mėgsta lesinti didžiąsias antis, laukius, gulbes. Prie Trinyčių tvenkinio retkarčiais atklysta bebrai, pastebėtos ondatros.