Nuo antspaudo iki herbo
Nėra išlikę tikslių žinių, kada iš Klaipėdos miesto antspaudo susiformavo Klaipėdos herbas, kokios buvo pirminės šio herbo spalvos. Dažniausiai remiamasi J. Zembrickio surastais paaiškinimais 1730 m. „Rotušės inventoriaus knygoje", pagal kurią geltonos spalvos bokštas, gynybiniai bakenai ir laivelis pavaizduoti raudoname fone. Vėliau šio spalvų derinio nustota laikytis, nes, manoma, nežinota 1730 m. aprašymo.
Miesto antspaudas ir Klaipėdos komtūro antspaudas. 1409 m.
Didysis miesto antspaudas
Išlikusiame aprašyme užsimenama tik apie dvi spalvas: raudoną ir geltoną, ir tiksliai nurodomas jų naudojimas: „Miesto antspaudas yra raudoname fone, jame du laivo bakenai, tarp jų bokštas, apačioje laivo korpusas geltonos spalvos." Taip įtvirtinamas visas herbo spalvinis fonas.
Klaipėdos arkivyskupo antspaudas. XVI ir XVIII a.
Apie Klaipėdos vėliavą pasakytina tik tiek: ji yra naujųjų laikų po Pirmojo pasaulinio karo kūrinys. 1920 m. atskyrus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, buvo sukurta nauja vėliava. Jai spalvos parinktos iš miesto herbo, vadovaujantis 1730 m. aprašymu: geltona ir raudona vėliava su apvaliu herbo atvaizdu viršutiniame vėliavos kampe prie koto. Dabartiniais laikais ši vėliava ir kita Klaipėdos herbą atkartojanti simbolika sutinkama visuose Klaipėdos krašto išeivių oficialiuose renginiuose. Klaipėdos kraštietį nesunku atpažinti iš raudonai geltono Klaipėdos herbo pavidalo nešiojamo smeigtuko arba segės. Tai puikus pavyzdys, kaip istorinė emblema tęsia savo ilgaamžę tradiciją mūsų laikais.
Klaipėdos miesto herbas
Klaipėdos herbasKlaipėdos herbas – miesto savivaldos simbolis. Herbas buvo atkurtas 1992 m. Klaipėdos dizaino centro (dizaineris Kęstutis Mickevičius) pagal seniausių išlikusių miesto antspaudų spaudų (analogiškų 1446 ir 1618 m. 75 mm skersmens didžiųjų antspaudų bei 1605 m. 30 mm skersmens mažojo antspaudo) ikonografiją, perduotą Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centrui prof. Sveno Ekdahlio ir dr. Eckhardo Matthes dėka. Herbo šablonas buvo patvirtintas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. liepos 1 d.
Nenuostabu, jog Klaipėdos miesto herbas kelia vis naujų klausimų, skatindamas labiau juo domėtis. Kuris iš mūsų laikus pasiekusių Klaipėdos miesto antspaudų su Klaipėdos herbo motyvais yra seniausias? Ką reiškia skirtingu laikotarpiu antspauduose atvaizduoti simboliai? Kuri iš daugelio viena nuo kitos besiskiriančių formų yra originali, tikroji? Kokį herbo spalvų derinį galima pavadinti autentišku?
Klaipėdos herbasPirmiausia vertėtų atsakyti į klausimą, kuri galėjusi būti seniausia Klaipėdos herbo forma. Dėl laimingų atsitiktinumų be 1409 m. komtūro antspaudo kopijos ir piešinio mus pasiekė ir 2 gerai išlikę taip pat gana „garbingo" amžiaus antspaudai, saugomi Giotingeno valstybiniame archyve.
Raudoname skyde trys auksiniai bokštai ant auksinio laivo korpuso. Skydas yra vėlyvosios gotikos formos. Esama kelių Klaipėdos herbo ir jo kilmės šaltinio (antspaudo) siužeto interpretacijų. Vieningai sutariama tik dėl antspaudo datavimo (XIII a. pab. – XIV a. pr.). Antspaudas liudija, kad Klaipėda yra ne tik seniausias savivaldus miestas dab. Lietuvos teritorijoje (Liubeko teisės suteiktos 1257–1258 m.), bet ir turi seniausią heraldinį simbolį.
Heinrich Neu, pirmasis išsamiai analizavęs Klaipėdos heraldiką, jo siužetą siejo su miesto bei pilies gynybine sistema ir Klaipėdos laivyba. Jis teigė, kad centre pavaizduotas pilies vartų bokštas, o šonuose – du miesto įtvirtinimų bokštai, kurie, jo nuomone, yra panašūs į to meto Hanzos prekyboje naudoto laivo (kogo) abiejų galų gynybinius bokštus. H. Neu, matydamas antspaudo apačioje esantį bestiebį neplaukiančio laivo korpusą, tvirtina, esą siekta pavaizduoti tik nebaigtą laivą (tai turbūt ir yra XIII a. Klaipėdos vizijos simbolika). Žvaigždutės neva įprasmina dangaus skliautą (H. Neu jas sieja su navigacija).
Vitės antspaudas; Klaipėdos pirklių antspaudas. 1672 m.; Inkarų ir vinių gamintojų cecho antspaudas. 1738 m.
Kalbant apie miesto herbe esantį laivą, nuostabą kelia tai, kad jis neturi nei stiebų, nei burių. Jūrinio miesto herbe juk turėtų būti pavaizduotas tikras jūrinis laivas. Takelažo nebuvimas perša mintį apie dar tik statomą laivą, t. y. Klaipėda — laivų statybos vieta. Tačiau tik 1464 m. Klaipėdos miestiečiai gavo teisę turėti nuosavus laivus. Ar tuo laikotarpiu laivai jau buvo statomi mieste, labai abejotina. Pirmosios žinios apie laivų statybos Klaipėdoje pradžią pasirodė tik 1569 m.
Net ir atidžiausiai studijuojant didįjį miesto antspaudą nepamatysi jokio bangelių ženklo aplink laivą, bet argi tai suteikia teisę ginčyti vandens buvimą, simbolizavimą antspaude? Ką galėtų reikšti šis laivas: ar uosto ir prekybos miestą, ar tiesiog realistiškai susisiekimo priemonę - keltą tarp Smiltynės ir kitoje marių pusėje buvusio miesto? Antspaude pavaizduotas stabilus, tvirtas irklinis laivas (valtis), kurio gale, antspaudo dešinėje pusėje, netgi uždėtas mažas stogelis. Nėra požymių, rodančių, kad laivas tik statomas. Laivas plaukia, ir plaukia jis būtent mariose, o priešais jį atsiveria Dangės žiotys su abiem gynybiniais bokštais Siaurės ir Pietų rage, kurie anuomet buvo išsidėstę kiek kitaip nei šiandien, ir tarp jų kyla Klaipėdos pilies bokštas — aukštas ir didingas, šaunantis į dangų, kurį simbolizuoja antspaude pavaizduotos žvaigždės. Tuometiniam be kompaso plaukiojančiam jūrininkui žvaigždės turėjo didelę reikšmę. Vėliau, kai nuo XV a. imtas plačiai naudoti kompasas, žvaigždžių miesto herbe nebeliko.
