Klaipėdos uosto pristatymas

Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių, sukuriama per 23 tūkst. darbo vietų bei 4,5 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Dėl aktyvios uosto veiklos sukuriama apie 185 tūkst. indukuotų darbo vietų. Klaipėdos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP.

Įplaukos kanalo gylis – 15 metrų. Uosto kanalo gylis – 13–14,5 metrų.
Uostas priima didžiatonažius laivus: sausakrūvius didesnius nei 95 000 DWT, tanklaivius didesnius nei 160 000 DWT.
2004 m. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra atliko Uosto plėtros studija. 2005 m. pabaigoje atlikta Uosto įtakos miestui, regionui bei šaliai studija.

Klaipėdos uostas – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų ir vakarų.

Klaipėda – multimodalinis, universalus, giliavandenis uostas, kuriame dirba 17 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos.

Uostas per metus gali perkrauti iki 60 milijonų tonų įvairių krovinių. Uostas dirba 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ištisus metus. Klaipėdos uostas - patikimas uostas.

Iš čia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų šalių regionų (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt.). Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus.

SVARBUS

Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių, sukuriama per 23 tūkst. darbo vietų bei 4,5 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Uosto dėka sukuriama apie 185 tūkst. indukuotų darbo vietų. Klaipėdos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. 2005 m. pabaigoje atlikta Uosto įtakos miestui, regionui bei šaliai studija.

NEUŽŠĄLANTIS

Šalčiausiomis žiemomis neužšąlantis uostas garantuoja sklandžią laivybą ir nenutrūkstamus krovos darbus. Klaipėdos uostas, būdamas tarptautinių transporto koridorių sankirtoje, yra tiltas tarp NVS bei Azijos regiono šalių ir Europos Sąjungos bei kitų rinkų.

MODERNUS

1993 - 2006 m. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su uosto bendrovėmis uosto modernizacijai skyrė apie 2 mlrd. litų (apie 600 mln. eurų). 2008 – 2013 m. numatyta investuoti dar apie 1 mlrd. 215 milijonų litų (apie 350 mln. eurų). Klaipėdos uostas sparčiai vystosi ir puoselėja ambicingus plėtros planus.

GILIAVANDENIS

Įplaukos kanalo gylis – 15 metrų. Uosto kanalo gylis – 13–14,5 metrų.
Uostas priima didžiatonažius laivus: sausakrūvius didesnius nei 95 000 DWT, tanklaivius didesnius nei 160 000 DWT. 2004 m. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra atliko Uosto plėtros galimybių studiją.

INTERMODALINIS

Klaipėdos uostas – konteinerių perkrovimo lyderis tarp Baltijos šalių uostų. Suderinta jūrų ir sausumos transporto veikla, Laisvoji ekonominė zona (LEZ), ES trumpųjų nuotolių laivybos tinklas, plataus spektro logistikos ir pramonės įmonių veikla užtikrina intermodalinio transporto veiklą. Novatoriškas Baltijos šalyse intermodalinius pervežimus skatinantis traukinys – konteinerinis ir kontreilerinis traukinys „Vikingas“ - jungia Baltijos ir Juodosios jūrų regionų rinkas nuo Klaipėdos per Minską, Kijevą iki Odesos bei Iljičiovsko uostų.

AKTYVUS

Keturių tarptautinių organizacijų narys. Reguliariai organizuoja ir dalyvauja tarpvalstybinėse derybose transporto klausimais, tarptautinėse transporto parodose ir konferencijose.

SAUGUS

Uosto terminaluose, teritorijoje ir akvatorijoje įgyvendinti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (ISPS), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2004 bei Direktyvos 2005/65/EB reikalavimai.

NOVATORIŠKAS

Uoste veikianti naujausia informacinė krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinė sistema KIPIS paspartina krovinių judėjimą per Klaipėdos uostą, didina uosto konkurencinį pranašumą, palengvina agentų, ekspeditorių darbą. KIPIS sistema užtikrina galimybę uoste veikiančioms įmonėms keistis elektroniniais duomenimis vykdant krovinių apdorojimo procedūras. Uoste įdiegtas GIS (geografinis informacijos sistemų) modulis leidžia vartotojams naudotis geografiniais duomenimis ir paprastina informacijos pateikimą.