Klaipėdos Rotušė (šiandien - Klaipėdos m. administracija, Danės g.17)  - tai istorinis klasicistinio stiliaus namas statytas XVIII a. pab. - XIX a. pr. namas, priklausęs danų konsului Klaipėdoje ir garsiam pirkliui Lorkui, vėliau atitekęs jo žentui didžiajam miestiečiui Fr. Konsentijui.

Magistratas, XX a.pr.
Klaipėdos magistratas ir gaisrinė

Nors jau 1254 m. Klaipėdai buvo suteikta savivalda (1365 ir 1444 m. atnaujinta), tačiau ilgus amžius miestas neįstengė pasistatyti rotušės. Kaip rašo J.Tatoris „Senoji Klaipėda“, miestiečių bendruomenė buvo labai maža: 1540 m. mieste gyveno tik 90 apmokestintų žmonių (į šį skaičių neįėjo valstybės tarnautojai).

XVI a., kai Klaipėda išgyveno pirmąjį ekonominį pakilimą, magistratas prašė vyriausybės leisti pasistatydinti mūrinę rotušę. Rotušė buvo pastatyta prie magistralinių Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžos, bet šis pastatas, manoma, sudegė XVII amžiaus antroje pusėje. Nors rotušei teko išsikelti į kitą vietą, suremontuotos pastato liekanos dar ilgai, iki pat XIX a. vidurio, tarnavo miesto poreikiams. Čia buvo įsikūrusi miesto sargybinė ir daboklė, buvo laikomos gaisro gesinimo priemonės. Neprarado ankstesnės reikšmės ir sankryža: XVIII a. prie jos buvo statomos kartuvės ir vykdomos bausmės. XIX a. pirmosios pusės planuose rotušės vietoje pažymėta „miesto sargybinė".

Rotušei sunykus ar sudegus, magistratas nupirko turtingo pirklio namą (stovėjusį Tiltų 5 namo vietoje) ir jį pritaikė rotušei. Čia ji pažymėta 1770 m. miesto plane. 1769 m. pirkliai magistratui buvo pažadėję pastatyti naują rotušę, tačiau pažado neištesėjo. Užtat Tiltų gatvėje rotušė buvo ilgai, iki XIX a. pradžios.

1802 m. magistratas persikėlė į naujai nusipirktą namą Turgaus gatvėje (Nr. 25). Kurį laiką čia teko dirbti susispaudus ir tik pirmajame aukšte (antrąjį buvo užėmęs teismas). Tik 1826 m., teismui išsikėlus, rotušei atiteko visas namas. Dabar antrajame aukšte pagal senas rotušių tradicijas buvo įrengta posėdžių salė. Taupant lėšas, nuspręsta virš pastato nestatyti tradicinio bokštelio-varpinės. Tiesa, magistratas varpo labai norėjo, tačiau deputatai tam prieštaravo: esą miestiečius klausytis potvarkių ir nuosprendžių galima sušaukti ir bažnyčios varpu.

Karalienės Luizės ir karaliaus Fr.Vilhelmo III susitikimas su imperatoriumi Aleksandru I magistrate, 1802 m. birželio 10 d.Sunki finansinė padėtis kiek pagerėjo XIX a. antrojoje pusėje, kai turtingi pirkliai užrašė miestui nemažas pinigų sumas. 1845 m. birželio 26 d. už 13'000 talerių miesto magistratas nupirko šį gyvenamąjį namą. 1846 m. čia įsikūrė Rotušė. Tai buvo istorinis namas. Napoleono karo metu, 1807-1808 m., šiame name gyveno ir rezidavo Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Čia buvo parengti dokumentai: Spalio ediktas, skelbiantis apie baudžiavos panaikinimą; Miesto nuostatai ir kt. Čia parašyta nemažai karalienės Luizės laiškų, kuriuos išleido buvusios Luizės gimnazijos direktorius dr. Eduardas Kiuzelis.

Pastatas, XIX a. pradžioje priklausęs danų konsului Lorkui, vėliau jo giminaičiui, buvo dviejų aukštų, papuoštas lipdiniais. Kadangi per didįjį 1854 m. gaisrą sudegė visi miesto laikrodžiai, buvo manoma laikrodį įtaisyti virš rotušės. Bet dėl lėšų stokos atsisakyta. Vietoj rotušės laikrodis buvo įkeltas į netoliese pastatytos gaisrinės bokštą. Per 1854 m. gaisrą išlikęs Lorko pastatas 1875-1877 m. buvo rekonstruotas, pastatas perstatytas neorenesanso stiliumi, o po rekonstrukcijos šio namo fasadas pasipuošė heraldika: Klaipėdos herbu, prūsiškaisiais ereliais, o virš pirmojo aukšto langų - kaukės, vaizduojančios senių galvas. Išorės rekonstrukcijos projektą paruošė vietinis architektas, statybos patarėjas Kornelijus (Cornelius). Karnizas buvo papuoštas lipdiniais, o po antrojo aukšto langais atsirado reljefinių dekoratyvinių detalių, primenančių renesansinių italų rūmų baliustras. Po šios rekonstrukcijos fasaduose jau vyravo renesansui įprastos horizontalios linijos; tai būdinga ne tik Klaipėdai, vadinamasis vokiečių nacionalinis renesansas plačiai buvo paplitęs Vokietijos rotušėse.

Magistrato rūmai, XX a.pr.Klaipėdos merija šiandien

Rotušės interjeras rekonstruotas pagal Klaipėdos apskrities architekto Mejerio (Meyer) projektą. Daugiausia dėmesio autorius skyrė posėdžių salei, laiptinei. Posėdžių salės paneliai buvo apdailinti tamsia mediena, o grindys išklotos įvairaus atspalvio parketinėmis lentelėmis. Sienas vertikaliai skaidė piliastrai, papuošti kapiteliais, karnizą gyvino lipdiniai. Salė apstatyta stilingais baldais; puošnios kėdės padarytos iš tekintų medinių detalių. Salės prieškambaryje ir salėje buvo meno kūrinių: istorinių kompozicijų, portretų.

Magistratas, gaisrinė ir dirižablis virš miestoMeriją ir viešbutis tolumojeRotušę ir gaisrinė, 1915 m.

Iš pirmojo aukšto vestibiulio į antrąjį aukštą ėjo stilingi mediniai laiptai: apačioje jie buvo dvipusiai, viduryje abu maršai susiliejo į vieną aikštelę, o aukščiau - vėl šakojosi j dvi dalis. Laiptų porankiai rėmėsi į medines tekintas baliustras. Vėliau pastatas dar ne kartą remontuotas, padidintas priestatais.

Magistratas, 1935-1940 m.Išaugus miestui, magistratui ir jo įstaigoms pastate darėsi ankšta. 1928 m. buvo paskirta lėšų rotušei praplėsti. 1928 m. pristatytas fligelis Palangos (dabar - S. Šimkaus) gatvėje. Į Rotušės kompleksą įėjo ir gaisrinė. Pristatytoje dalyje nesunku pastebėti ekspresionizmo apraiškų. Beje, ekspresionizmo bruožų turėjo ir naujos posėdžių salės kėdės: jų atlošai aštraus kontūro, prieštarauja šio baldo paskirčiai.

Rotušės perkėlimas į dešinįjį Dangės krantą šiai miesto daliai buvo reikšmingas. Priešais rotušę, skverelyje prie Danės, XX a. pradžioje buvo pastatytas „Borusijos" paminklas. Daug dėmesio pradėta skirti Dangės krantinei.

Klaipėdos merija šiandienKlaipėdos merija šiandien