Klaipėda (Memel) – vienas iš seniausių Lietuvos miestų, įkurtas 1252 m. Ordino valdymo metais reikalauta statyti tik medinius namus. Per ilgą savo gyvavimo istoriją Klaipėda ne kartą (t.y. 1540 m., 1678 m., 1757 m., 1854 m.) buvo nuniokota gaisrų. Po jų sukeltų nelaimių ir XVIII a. išaugus miestui bei padidėjus prekybai su kitomis šalimis, intensyviai buvo svarstoma kaip pagerinti priešgaisrinę apsaugą, gaisrų gesinimo darbą.
Rotušės buvo pastatytas pirmasis gaisrinės pastatas - vadinamasis "siurblių namas", kuriame buvo saugomi gaisrams gesinti skirti įrankiai. Bet jie buvo tik gesinimo priemonių sandėliai.
1807 m. pastatytas gaisrinės pastatas naujamiestyje (prie dabartinių Vytauto ir J. Karoso gatvių sankryžos), o 1828 m. atskiras gaisrinės pastatas iškilo senamiestyje prie miesto turgavietės. 1818 m. Klaipėdoje įsikūrė savanoriška gelbėjimo draugija, kurią sudarė apie 70, daugiausia pirklių luomo, narių. Priešgaisrinei apsaugai ir draugijai vadovavo miesto burmistras ir 5 nariai, renkami iš miestiečių. Priešgaisrinė organizacija buvo primityvi. Gesinti gaisrą turėjo visi miestiečiai.
1844 m. savanoriška gelbėjimo draugija buvo perorganizuota į savanorišką gelbėjimo sąjungą. 1854 m. įvyko didžiulis gaisras. Gelbėjimo sąjungos nariai Frobeen ir miesto tarėjas A. Strauss, susipažinę su Gdansko, Hamburgo, Berlyno miestuose egzistuojančia priešgaisrine apsauga ir gaisrinių darbo organizavimu, 1855 m. pradžioje pateikė magistratui pranešimą, kuriame siūlė įkurti profesionalią gaisrininkų komandą. 1855 m. rugsėjo mėnesį dešiniajame Danės upės krante šalia magistrato (Rotušės), buvusioje Palangos gatvėje (dabartinė S. Šimkaus gatvė), buvo pradėta gaisrinės statyba.
Siekiant, kad kuo greičiau būtų pranešama apie kylančius gaisrus, 1867 m. gaisrinės budėjimo pultas telegrafo linija buvo sujungtas su 5 postais mieste. Nuo 1903 m. pradėjo veikti 5 specialūs telefono punktai, kurie tiesiogiai buvo sujungti su gaisrine. 1920 m. tokių punktų, veikusių stambiausiose pramonės įmonėse, buvo 20.
Nuo 1921 m. prasidėjo gaisrinės tarnybos mechanizavimas. 1934 m. Klaipėdos gaisrinės tarnyba jau turėjo 2 sunkiąsias ir 1 lengvąją ugniagesių mašinas, 2 automašinas, 1 mechanines kopėčias, 3 sanitarinius automobilius, kurie buvo aprūpinti reikiama pirmosios pagalbos įranga. Taip pat buvo padidintos tarnybinės patalpos, perstatyti ūkiniai pastatai. 1939 – 1940 m. gaisrinės tarnybos personalą sudarė 50 žmonių, o aptarnaujama teritorija - 31 km².
1966 m. spalio mėnesį centrinė sukarinta priešgaisrinė dalis persikėlė į naujas patalpas Trilapio g. 4. 1985 m. pradžioje užbaigus statybas, Šilutės pl. 58 buvo įkurta dabartinė 2-oji komanda. Seniausias (pastatytas 1937 m.) išlikęs gaisrinės statinys - buvęs 3-iosios komandos administracinis pastatas, esantis Nemuno g. 39A. Pokario metais šalia jo buvo įrengti garažai bei sandėliai. Na, o senoji Gaisrinė nugriauta 1981 m., statant "Klaipėdos" (dab. "Amberton") viešbutį.
/parengta pagal http://www.vpgt.lt informaciją/