1854 m. spalio 4-osios vakare užsidegė šiukšlių krūva ir lajaus sandėlis prie Balasto aikštės.
1854 m. gaisro schemaPūtė šiaurės vakarų vėjas. Nepaisant bandymų gesinti, ugnis persimetė į netoliese esančią medienos aikštę. Gaisro sustabdyti nebebuvo galima. Ugnis plito iš vienos medienos aikštės į kitą, iš gatvės į gatvę ir per trumpą laiką prarijo šiaurinę miesto dalį. Tik Rotušę ir rytinėje pusėje esančias Biržų ir Liepojos gatves buvo galima apsaugoti. Netrukus ugnis perėjo į pietinį Dangės kraštą ir viskas virto pelenais. Taip pat užsiliepsnojo bažnyčios ir mokyklos. Buvo galima išgelbėti Friedricho miestą. Sandėlis Tomo gatvėje, prie tvirtovės, buvo atskirtas grioviu, skirtu įtvirtinti pabūklus. Čia ugnis ir nusilpo.
Krymo karo metu visas miestas buvo paverstas didžiuliu sandėliu - sunku buvo rasti pastatą, neprikimštą prekių. Nors miestas jau turėjo naikinančių XVII amžiaus gaisrų patyrimą, apie gaisrinę, priešgaisrinę apsaugą ir statybos nuostatus, nustatant gatvių plotį ir namų aukštį, nebuvo galvojama. Išdegė didžioji miesto senamiesčio dalis, rajonai apie muitinę ir linų svarstykles prie Biržos tilto. Pelenais virto Vitės priemiestis. Supleškėjo romantiškais Leopardo, Trijų stogų, Dviejų brolių, Karolio pavadinimais pavadinti fachverkiniai sandėliai. 516 šeimų liko be namų ir aprangos. Sudegė 330 gyvenamųjų namų, 83 sandėliai, 133 tvartai, 49 daržinės, 3 bažnyčios, 5 mokyklos ir 9 svečių namai. Ko ugnis neprarijo, buvo išvogta girtų vagišių, nes būta daug vertingų daiktų. Užsidegė uoste stovintys laivai, tad kai kurie, norint vėliau išgelbėti juos ir prekes, buvo tyčia paskandinti.
Praradę visą savo turtą pastogės neteko 2784 miesto gyventojai. Iš paaukotų lėšų miestas Vitėje jiems pastatė prieglaudą, o vėliau iš J. L. Vynerio palikimo buvo nupirkti sklypai kitoms prieglaudoms statyti.
Tačiau Didysis gaisras nesustabdė Klaipėdos augimo. Klaipėda atsistatė, pasikeitė ir pagražėjo. Pirmasis miesto lėšomis pastatytas pramoninis statinys buvo dujų fabrikas, kurio likučiai tebestovi Liepų gatvėje. Naujas biržos pastatas buvo pastatytas prie Dangės, toje vietoje, kurioje 1946 metais plytų ir betono nuolaužas jau valė naujieji Klaipėdos gyventojai. Pagal Berlyno architekto Prūsijos karaliaus patarėjo Friedricho Vilhelmo Štiulerio projektus buvo atstatytos Šv. Jono bažnyčia, kurios 75 metrų aukščio bokštas su laikrodžiu tapo miesto dominante, Laukininkų (Jokūbo) ir Reformatų bažnyčios. Jos išnyko po baisiausio Klaipėdos istorijoje Antrojo pasaulinio karo gaisro.
