Iš Rytų Indijos Rusiją pasiekė rytietiška „bjaurybė" — cholera. Rusija tuomet malšino lenkų sukilimą. Cholera išplito iki mūsų pasienio. Buvo uždarytas judėjimas per sieną, o gyventojams buvo uždrausta prekyba su kaimynine epidemijos apimta šalimi. Per sieną pereiti buvo galima tik išimties tvarka ir tik prie Smalininkų, Laugalių ir Nemirsetos. Pereinantieji sieną turėjo praeiti 10—20 dienų karantiną.
Memelio paštas buvo iškeltas tris mylias už miesto. Laiškai buvo perduriami ir aprūkomi. Nelaimės vis dėlto neišvengta. 1831 m. liepos mėn. lenkų kariuomenė neatlaikė spaudimo ir prie Katyčių ir Priekulės peržengė sieną ir buvo nuginkluota. Tarp lenkų buvo užsikrėtusių cholera, o smalsuoliai iš aplinkinių apylinkių ateidavo pasižiūrėti kariuomenės,, kurių stovykla buvo įsikūrusi prie Šernų. Tuo metu prasidėjo ir tam tikra prekyba. Tai ir pasekmė netrukus išplitusiai cholerai Klaipėdoje ir jos apylinkėse. Labiausiai ji pasireiškė Klaipėdoje, Rusnėje ir Kintuose bei tam tikrose pasienio vietovėse, kuriose buvo apsistoję žemaičiai, gelbėdamiesi nuo epidemijos.
Buvo teikiama medicininė ir kitokia pagalba, siekiant įveikti epidemiją. Susidurta su žmonių nesupratimu. Buvo priimtos elgesio taisyklės, įvesti kelionės pasai keliaujantiesiems, uždrausta laidoti nuo ligos židinio nutolusiose vietovėse. Dažnai tų taisyklių nebuvo paisoma. Tai lėmė choleros plitimą. Vienas kurstytojas, raginęs nepaisyti tų taisyklių, pats užsikrėtė ir kitus stūmė į nelaimę. Vien Memelio mieste per keturis mėnesius nuo choleros mirė apie 1 000 žmonių.
