1902 m. Mokytojų seminarija įsikūrė prieglaudos pastate, H. Manto g. 20. Į ją buvo priimami tik berniukai. 1905 m. miestas paskyrė apie 2,6 ha sklypą. Pastatas baigtas statyti 1908 m. Už mokyklos užveistas sodas. Nuo gatvės atitverta tvora. Po vienu stogu atsidūrė mokomosios, gyvenamosios ir pagalbinės patalpos.
Norėjusieji iš stoties pasiekti miestą praeidavo pro įspūdingą pastatą Stoties gatvės pradžioje. Kai kurie architektūriniai jo elementai priminė Ordino laikų pilį. Mokyklos fasaduose ryški neogotikos įtaka. Anksčiau salės languose buvo vitražai, stovėjo vargonai, kabėjo karaliaus portretas. Mokyklos laiptinėse matyti jugendo stiliaus elementai. Iš svetur atvykusiam net nereikėjo klausti, kokia šio galingo namo paskirtis. Užrašas „Mokytojų seminaras" po didžiuoju salės langu neleido apsirikti. Su šiuo pastatu susiję daugelio žmonių prisiminimai. Kai kurie čia galbūt lankė paruošiamąją mokyklą. Kiti Pirmojo pasaulinio karo metu sužeisti ar susirgę gydėsi vermachto lazaretu paverstame pastate. Tačiau visų pirma šis pastatas daugeliui mokytojų buvo dvasinė tėvynė, kur profesiniam savo gyvenimui sėmėsi reikalingų žinių.
Mokytojų seminaras Klaipėdoje egzistavo nuo 1902 m. ir iš pradžių buvo įsikūręs senojoje ligoninėje, Liepojos gatvėje. Patalpos ten buvo ankštos, apšvietimas prastas. Gatvės triukšmas neretai blaškė besimokančiųjų dėmesį. Taip pat ir seminaro „Muzikos salė", jeigu galima ją taip pavadinti, buvo Liepojos gatvėje. Kai ten grojo seminaro orkestras ar repetavo choras, prie salės langų visada sustodavo būrelis praeivių, besimėgaujančių nemokamu koncertu. Seminaro studentų praktiniai užsiėmimai vykdavo Pylimo mokykloje, Pievų gatvėje. Ši mokykla, kurioje tebuvo keletas perpildytų klasių, neatitiko anuometinių reikalavimų. Atlikdami praktiką, būsimieji mokytojai jokiu būdu joje nesijautė lepinami.
Esant tokioms aplinkybėms, naujojo seminaro pastato statyba Stoties gatvėje buvo visų džiugiai sveikinama. Jau 1907 m. rudenį baigtas pastato karkasas, kurį puošė vėliavos ir girliandos, kai pro šalį važiavo Klaipėdoje apsilankęs kaizeris Vilhelmas II atidengti „Borusijos" paminklo. 1908 m. rudenį į naująjį pastatą įsikraustė dėstytojai ir studentai. Senajame seminaro pastate, Liepojos gatvėje, atidaryta miesto biblioteka, vėliau - Civilinės registracijos tarnyba. Buvusioje muzikos salėje įsikūrė skaitykla.
Po įkurtuvių džiaugsmingų švenčių vėl prasidėjo „rūgščios" darbo savaitės. Tačiau šiose erdviose ir puikiai apšviestose patalpose griežtas mokymo įstaigos gyvenimas nebebuvo toks slegiantis. Iš kitur atvykę seminaristai, iki tol po kelis grupelėmis išblaškyti gyvenę atskiruose pensionuose, dabar įsikūrė gražiame naujame bendrabutyje. Kadangi jame liko daug laisvų kambarių, apsigyventi juose privalėjo ir klaipėdiečiai studentai. Į bendrabutį įsikraustė ir seminaro dėstytojai su šeimomis. Šoniniame fligelyje įrengti erdvūs tarnybiniai butai. Tačiau prieš šimtą metų architektai dar neįžvelgė būtinybės kiekviename bute įrengti ir vonios kambarį. Pažangu buvo vien tai, kad dėstytojų šeimoms skirta prausimosi patalpa įrengta šalia studentų dušo patalpos.
Ir parengiamojoje mokykloje atsirado daugiau erdvės. Su savo nedidelėmis klasėmis ji buvo laikoma pavyzdine. Ypatinga naujovė buvo tai, kad pradėta kreipti dėmesį ir į seminaro studentų visuomeninį ugdymą. Vieną vakarą per savaitę ateidavo ponas Masuchas, garsus Klaipėdos šokių mokytojas, ir seminaro salėje vesdavo šokių pamokas, nors damų ir nebuvo. Kieno šios srities įgūdžiai negerėjo, buvo išmetamas iš klasės.
Nepaisant visų naujovių tiek senajame, tiek naujajame seminaruose liko nepakitęs vienas dalykas - dėstytojų kolegija. Titulais anuomet niekas nesišvaistė, be direktoriaus buvo tik vienas vyresnysis dėstytojas. Visi seminaro dėstytojai pasižymėjo aukšta kvalifikacija. Žinoma, kiekvienas be savo sugebėjimų ir pranašumų turėjo ir silpnybių ar keistokų įpročių, kurie atsispindėjo seminaro studentų „prikabinamose" pravardėse.
Po Pirmojo pasaulinio karo mokyklos pastate buvo įsikūrusios kai kurios administracinės įstaigos, Statybos mokykla, Lietuvių gimnazija. 1934 m. čia ėmė veikti vokiškas Klaipėdos krašto pedagoginis institutas, 1935 m. - lietuviškas Respublikos pedagoginis institutas.