Be tarpmiestinių jūros laivų, XX a. pradžioje nedideli garlaiviai mariomis plaukiojo į Juodkrantę ir Nidą. Kateriukas vežiojo keleivius Dange iki Tauralaukio.
Senoji Smiltynės perkėla, 1928 m.
Krantinė šiuo metu
1936 m. prie Žiemos uosto buvo pastatyta keleivinė jūrų stotis. Čia buvo laukiamasis, bagažo tikrinimo stalai, taip pat patalpos uosto poli¬cijai bei valiutinėms operacijoms. Statinio neišliko. Jis tikriausiai buvo naujojo, konstruktyvistinio stiliaus, nes rašoma, kad stotį žadama „įruošti moderniai".
Keltas "Sandkrug"Smiltynės perkėla - vienintelė Lietuvos bendrovė, turinti daugiau nei pusės amžiaus patirtį keleivinio vidaus vandens transporto sferoje. Įmonė, kaip karinio upių laivyno padalinys, turėjęs vykdyti strateginę užduotį - garantuoti susisiekimą tarp dviejų krantų per Kuršių marias, į Kuršių neriją, kuri yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, įkurta 1945 m. gegužės 20 d.
Netrukus Senosios prieplaukos vietoje susikūrė stipri upių transporto įmonė, kurios paskirtis buvo žymiai platesnė: gabenti baržomis maisto prekes iš Kauno, vilkikais plukdyti Nemunu sielius į Danės upės pakrantėse įsikūrusias medienos apdirbimo įmones, upių transportu gabenti keleivius. Žiemos metu dalis laivyno pasilikdavo Kaune, todėl būtent Kaune susikūrė Nemuno laivininkystė, kuriai priklausė upinių laivų statykla, uostas ir remonto bazės.
Palaipsniui upių transporto reikšmė sumenko, visas transportinis upių laivynas perėjo Nemuno laivininkystės žinion, ir Senoji Perkėla, įgijusi savarankiško ūkiskaitinio administravimo statusą, palaipsniui sugrįžo prie pradinės, svarbiausiosios funkcijos - užtikrinti susisiekimą per Kuršių marias.
Keltas į Smiltynę
Keltas Kuršių įlankoje
