Namas Naujoji Uosto g.20Sklypas buvusios Ferdinando gatvės 11 rytinėje užstatymo kraštinėje susiformavo XIX a. pradžioje. Tiksli sklypo urbanistinė struktūra iš XIX a. nežinoma. Manoma, kad stačiakampio plano mūrinis gyvenamasis namas dab. adresu Naujoji Uosto gatvė 20 sklypo vakarinėje dalyje statytas XIX a. antroje pusėje. Sklypo istorines ribos sunyko pokario laikotarpiu.
Istoriniuose šaltiniuose sklypas, pažymėtas Vitės gatvė 140, randamas jau XIX a. pirmoje pusėje. Sklypo savininkas buvo Hoflietz. Nuo 1858 metų sklypas adresuojamas Ferdinando gatvė 11. Savininkas Kirschner. Žinių apie XIX a. antros pusės kitus savininkus nerasta.
XX a. pirmoje pusėje esamas pastatas buvo privatus gyvenamasis namas, kurio patalpos buvo nuomotos butams. 1929 metų rašytinių šaltinių duomenimis šio namo savininke buvusi Emma Frey. Ji pati šiame name negyveno, o namą nuomojo septyniems nuomininkams. 1935 metų rašytinių šaltinių duomenimis namo savininke tapo Emmy Peck, kuri pati gyveno Inkaro gatvėje 9, ir nuomojusi butus septyniems nuomininkams.
Po Antrojo pasaulinio karo gyvenamas namas nacionalizuotas, didžioji dalis patalpų perduota visuomeninės paskirties tikslams.
Šiandien čia veika sveikatos priežiūros įstaiga.
Namas Ferdinando g.11
... šiandien Naujoji Uosto g.20
Enkaustika
Enkaustika – laba sena technika, atrasta dar XVIII a pr. m. e., atgimė XIX a. Iš graikų kalbos išvertus enkaio – reiškia deginu.
Enkaustikos cemento plytelės yra dekoratyvinės spalvingos plytelės, daugiausiai naudotos kaip grindų dangos. Šiomis plytelėmis padengtos grindys ar sienos išsiskiria spalvingumu, ilgaamžiškumu ir rafinuota išvaizda. Plytelės buvo laikomas aukštos klasės grindų danga.
Kartais klaidingai manoma, kad nekaustinių plytelių gamyba siejama su deginimu krosnyje. Iš tiesų, šios plytelės nėra degamos, o jų kietumas išgaunamas maišant Portlando cementą ir daug smėlio sluoksnių. Pigmento sluoksnis, išgaunamas maišant baltą Portlando cementą, marmuro miltelius, smėlį ir spalvotus natūralius mineralų pigmentus, yra hidrauliškai įspaudžiamas į paviršių ir tampa vienalytės plytelės dalimi, o ne glazūra ar dažų sluoksniu ant plytelių paviršiaus. Prieš klojant, plytelė „brandinama“ 2-3 savaitės.
Kiekviena, rankomis gaminta plytelė, yra unikali, savita netolygumais, kurie suteikia plytelėms charakteringumą bei išskirtinumą. 
Enkaustinės grindų plytelėsPriklausomai nuo vietovės, šios plytelės buvo vadinamos nekaustinėmis, cemento hidraulinėmis ar mozaikinėmis plytelėmis. Plytelės, pagamintos šiuo metodu, buvo labai populiarios XIX-XX a. pradžioje, ir jų vis dar galima pamatyti visoje Europoje, Lotynų Amerikoje ir JAV. Šiuo metu nėra gamyklų, gaminančių tokias plytelės. Lietuvoje šios unikalios dangos yra išlikę labai mažai pavyzdžių. Vienas jų yra grindų plytelės Naujoji Uosto g. 20 name.
