Klaipėdoje sunkus nusikaltėliai bausmę atlikdavo pilies kalėjime, kur požemyje nebuvo nei langų, nei durų, tik nedidelė anga skliauto viršuje. XVII a. Klaipėdos pilies kalėjimas buvo garsus. Iki XVII a. kaliniai pilyje bausmę atlikdavo nieko neveikdami. Nuo XVIII a. — jau dirbo. Klaipėdos pilyje veikė ir teismas. Čia buvo ir budelio „būstinė".
Viduramžiais teismai vykdavo rotušėse. Nuosprendžiai buvo įvykdomi tuoj pat prieš Rotušę.
1857 m. teismui buvo nupirktas sklypas dešiniajame Dangės krante, buvusioje Malkų gatvėje (dabar - Naujoji Uosto). 1862 m. buvo pastatytas neogotikos stiliaus pastatas. Centrinėje pastato dalyje įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje - teismo įstaigos. Čia buvo ir kalėjimo kameros. 1898 m. pristatytas priestatas, kuriame buvo įrengti butai tarnautojams, atskiras sektorius moterims. Dar buvo pastatytos dirbtuvės. Nuo 1885 m. minėtame komplekse veikė Apygardos teismas.
Kaip pasakoja Jonas Tatoris knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų”, „1862 m. darbai buvo baigti. Naujasis teismo ir kalėjimo kompleksas buvo U raidės plano. Centrinėje dalyje (prie gatvės) įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje- teismo įstaigos. kairiajame fligelyje buvo įrengtos kalėjimo kameros. 1898 m. kompleksas išplėstas: pristatytas priestatas su butais tarnautojams. Statinių apjuostame kieme buvo aikštelė kaliniams pasivaikščioti.
Raudonų plytų teismo ir kalėjimo pastatų fasadai oficialūs, sausoki, juose vyrauja griežti elementai (...). Rūstumo statiniui teikė akmeninis cokolis, langai su grotomis. Pagrindinį gatvės fasadą gyvina virš sienos kylantis laiptuotas frontonas”.
Teigiama, kad neogotikos bruožų turintis kompleksas yra svarbiausiu Uosto gatvės senuoju architektūriniu akcentu.