Reikjaviko ir Smiltelės gatvių parkas įdomus bioįvairovę didinančiais kraštovaizdžio elementais. Vakarinėje dalyje yra bevardis tvenkinys, rytinėje - kalva (pagal šalia esančios gatvės pavadinimą, vadinama - Simonaitytės kalnu). Miškelyje išlikęs natūraliems drėgniems juodalksnynams artima žolinių augalų rūšinė sudėtis. Visoje teritorijoje išsibarstę natūralūs gojeliai, aptinkama brandžių medžių ir naujai pasodintų. Daugelis medžių, ypač paprastieji uosiai, juodalksniai, paprastosios vinkšnos yra įspūdingų matmenų, jų kamieno apimtis siekia 3-4 metrus. Čia dar auga juodasis šeivamedis ir paprastoji ieva.
Parkai ir skverai
14. Treko parkas
Treko parkas randasi šalia Šv. Kazimiero bažnyčios. Parko teritorija - tai buvusio Karališkojo miškelio dalis. Čia vyrauja juodalksniai ir paprastieji skroblai, gausu paprastųjų uosių, mažalapių bei paprastųjų liepų, paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bei uosialapių klevų. Vienas vertingiausių šio parko medžių - paprastasis bukas. Parke išsiskiria brandžių mažalapių liepų grupės, augančios abipus Šv. Kazimiero bažnyčios. Vertinga paprastųjų ąžuolų grupė, ypač šios rūšies glaustašakė forma.
2. Draugystės parkas
Draugystės parkas randasi pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Tai buvusios jau XVII a. įsikūrusios Gedminų (Gotzhofen) dvaro valdos teritorija. Po karo išlikę dvaro ūkiniai pastatai buvo nugriauti, o dvaro pastatas 1978 metais buvo restauruotas ir pritaikytas mokymo įstaigai. Buvusi dvaro teritorija buvo sutvarkyta ir pritaikyta gyventojų poilsio poreikiams. Parke auga vietinės kilmės ir introdukuoti (svetimžemiai) augalai. Iš vertingiausių - paprastasis ir raudonasis ąžuolai, paprastasis bukas, baltažiedė robinija, europinis maumedis, paprastasis ir švedinis šermukšniai, uoginė obelis, paprastasis kaštonas, didžialapė liepa ir kt.
Didesnėje dalyje parko teritorijos vyrauja pusamžiai medžiai. Šiaurinėje parko dalyje susiformavęs kiek per tankus, tačiau gana patrauklus paprastųjų kaštonų, raudonųjų ąžuolų, didžialapių liepų bei paprastųjų uosių želdynas. Pietinėje parko dalyje, prie tvenkinio bei šalia Balsio menų gimnazijos, išsiskiria brandžių medžių - paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bukų, paprastųjų vinkšnų, mažalapių liepų - grupė. Vertinga paprastųjų kaštonų alėja. Centrinėje parko dalyje grupėmis pasodinti paprastieji uosiai, karpotieji beržai, paprastosios eglės. Parke yra įrengtas dviračių takas.
Didesnėje dalyje parko teritorijos vyrauja pusamžiai medžiai. Šiaurinėje parko dalyje susiformavęs kiek per tankus, tačiau gana patrauklus paprastųjų kaštonų, raudonųjų ąžuolų, didžialapių liepų bei paprastųjų uosių želdynas. Pietinėje parko dalyje, prie tvenkinio bei šalia Balsio menų gimnazijos, išsiskiria brandžių medžių - paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bukų, paprastųjų vinkšnų, mažalapių liepų - grupė. Vertinga paprastųjų kaštonų alėja. Centrinėje parko dalyje grupėmis pasodinti paprastieji uosiai, karpotieji beržai, paprastosios eglės. Parke yra įrengtas dviračių takas.
15. Trinyčių parkas
Trinyčių parkas - tai vienas iš vaizdingiausių parkų mieste. Šioje teritorijoje XVIII a. buvo įsikūrusios Joniškės(Janischken), Būtsargių(Budsargen) ir Justenhofo(Justenhof) dvarų sodybos. Šiandien parke augantys augalai, tai šių dvarų parkų likučiai. Parke dominuojančios medžių rūšys: mažalapė ir paprastoji liepa, trapusis gluosnis, paprastasis klevas, uosialapis klevas, paprastasis uosis. Parke augantys vertingi krūmai: baltauodė meškytė, sidabriniai žilakrūmiai. Vertingos sodinių putinų, Vanhuto lanksvų grupės, šiaurės vakarų pakrantėje auga miškinė mėta. Pavieniui aptinkami miškiniai erškėčiai, darželiniai jazminai.
Svarbus parko akcentas ir kraštovaizdžio elementas - tvenkinys, minimas jau nuo XVI amžiaus kaip Malūno tvenkinys. Jis buvo dalis Danės upės atšakų, vėliau pastatyta užtvanka. Tvenkinio pakrantės apaugusios nendrais, švendrais, ajerais, viksvomis, vilkdalgiais. Nemaža čia vandens augalų: lūgnių, elodėjų, papliauškų, plūdenų. Miestiečiai mėgsta lesinti didžiąsias antis, laukius, gulbes. Prie Trinyčių tvenkinio retkarčiais atklysta bebrai, pastebėtos ondatros.
Svarbus parko akcentas ir kraštovaizdžio elementas - tvenkinys, minimas jau nuo XVI amžiaus kaip Malūno tvenkinys. Jis buvo dalis Danės upės atšakų, vėliau pastatyta užtvanka. Tvenkinio pakrantės apaugusios nendrais, švendrais, ajerais, viksvomis, vilkdalgiais. Nemaža čia vandens augalų: lūgnių, elodėjų, papliauškų, plūdenų. Miestiečiai mėgsta lesinti didžiąsias antis, laukius, gulbes. Prie Trinyčių tvenkinio retkarčiais atklysta bebrai, pastebėtos ondatros.