Pajūrio regioninis parkas - tai valstybės saugoma Lietuvos pajūrio teritorija nuo Klaipėdos iki Senosios Palangos. Parko plotas užima 5033ha sausumoje ir 30km jūros akvatorijoje. Lietuvos žemyninio pajūrio ruožas yra neilgas, bet čia gausu nuostabių vietų, kuriose žmonės, atitrūkę nuo miesto kasdienybės, mėgsta pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį. Siekdama išsaugoti puikius pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros objektus, o kartu ir sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtojimui.

   Parke yra Placio gamtinis rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės talasologinis (jūrinis) ir Karklės etnokultūrinis draustiniai, rekreacinės bei žemės ūkio teritorijos.

    Klaipėdos universiteto Botanikos sodas yra įsikūręs buvusio Karališkojo Tauralaukio parko teritorijoje. 1802 metais birželio mėnesį Tauralaukio dvare įvyko garsusis Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Tai buvo nuo Friedricho I ir Petro Didžiojo laikų pirmasis Prūsijos ir Rusijos monarchų susitikimas. Klaipėda tapo žinomu karališkojo susitikimo miestu. Tai suteikė miestui garbės ir pasitikėjimo. Istorikai vieningi dėl teiginio, kad joks kitas valdovų susitikimas nebuvo toks ilgalaikis ir įtakingas, kaip šis Prūsijos ir Rusijos valdovų susitikimas Klaipėdoje.

Ši draugystė turėjo įtakos ir pergalei prieš Napoleoną. Čia gimusios ilgos draugystės tarp dviejų monarchų (tarp dviejų karališkųjų dinastijų – Romanovų ir Hohencolerių) prisiminimui buvo pasodintas parkas. Parko takai anglišku stiliumi buvo suplanuoti laisvai, vingriomis linijomis. Augo ąžuolai, liepos, platanai, veimutinės pušys, kaštonai. O aplink apskritą gėlyną šalia centrinio dvaro pastato – dekoratyviniai krūmai. Vėlesniais laikais Klaipėdoje, o taip pat ir Tauralaukyje dažnai lankėsi Wilhelmo III ir Luizės palikuonys ir sosto įpėdiniai.

Nuo pat Botanikos sodo įkūrimo pradžios (1993 metų) dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami trijose kolekcijose: dendrologinėje, vaistinių ir prieskoninių augalų bei žolinių dekoratyvinių augalų (daugiamečių ir vienamečių gėlių). Šiuo metu Botanikos sode iš viso eksponuojama beveik 3000 skirtingų pavadinimų augalų.

   Skulptūrų parkas įkurtas 1977-aisiais, jame 116 skulptūrų, kurtų 67 skulptorių per15 metų.Čia pamatysite moderniosios lietuvių skulptūros galeriją po atviru dangumi. Pasivaikščiosite Klaipėdos XIX a. - XX a. pirmos pusės istorijos pėdsakais (J. L. Vynerio kapas, 1923 m.  sukilimo memorialas, II Pasaulinio karo atminties vietos, Negrįžusių iš jūros atminimui ir kt.). Pailsėsite medžių bei meno prieglobstyje.

Anot istorikų, jau užaugo ištisa klaipėdiečių karta, net nežinančių, kad šioje vietoje buvo miesto kapinės. Jose, įvairių šaltinių teigimu, galėjo būti palaidota apie 40 tūkst. senosios Klaipėdos gyventojų, tarp jų ir įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų. Kapinės, kaip teigiama, veikė nuo 1820-ųjų. Yra išlikusių ir graviūrų, vaizduojančių, kaip atrodė tuometės kapinės, kuriose laidoti įvairiais religijas išpažinę žmonės.

Skulptūrų parkas įkurtas senųjų miesto kapinių, veikusių 1820-1959 m., vietoje. 1820 m. buvo atidarytos centrinės miesto kapinės prie dabartinių Liepų ir Trilapio gatvių. 1970–1977 m. kapinės buvo naikinamos. Kapavietės buvo sulygintos Sovietų valdžios įsąkymu. Šiandien likę tik keli antkapiai. Parke galime pamatyti paminklą tiems, kurie čia buvo palaidoti iki 1944 m. 

Po nepriklausomybės atgavimo prabėgus beveik porai dešimtmečių pasigirdo siūlymų atgaivinti kapines. Juolab, kad procesas darosi nebevaldomas – žmonės ėmė nešti į parką gėles, vietomis matoma, jog formuojami kauburėliai, uždegamos žvakutės. Parke stovi paminklas 1923 metų sukilimo dalyviams. Jo autorius – Brakas. Čia palaidoti žuvę sukilėliai Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos mūšyje. Paminklas-obeliskas buvo pastatytas 1925 m. ir yra autentiškas damarkacinis (pasienio) stulpas, skyręs Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios.
  
1977 m. buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros.Parke stovi ir paminklas skirtas Vyneriui. Paminklas grįžo čionai per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų. Panteoną saugojo Varkalis. 1975 m., po pokario dešimtmečiu suformuotų sovietinių karių kapų rekonstrukcijos, buvo pastatytas naujas kardo formos paminklas, kuris tebestovi iki šiol.

Šiandien Skulptūrų parkas – viena patraukliausių vietų miesto centre. Šiltosiomis dienomis čia vežimėlius linguoja mamos, užrašus nagrinėja Menų fakulteto studentai, ant suolelių ilsisi senjorai, o krepšinio aikštelėje be perstojo bumbsi kamuolys. Per kelis dešimtmečius parke atsirado apie 100 skulptūrų.