Parkai ir skverai

11. Saugomi medžiai Klaipėdos mieste

Siekdama išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2006 metų vasario mėnesį keturis paprastuosius ąžuolus ir vieną paprastąjį uosį paskelbė savivaldybės saugomais botaniniais paveldo objektais. Šie medžiai pasižymi išskirtiniu amžiumi, matmenimis, estetiniu bei dendrologiniu požiūriu.

Storiausias ąžuolas auga Jaunystės g. 24 (Paupio gyvenvietė). Jo apimtis – 3,55 m, lajos plotis – 21 m, aukštis – 18 m, amžius apie 200 metų. Jam suteiktas Paupio ąžuolo pavadinimas.

Kitas ąžuolas, pavadintas Plačiašakiu ąžuolu, auga J. Janonio g. 3. Jo apimtis - 3,26 m, lajos plotis - 21 m, aukštis - 21 m, amžius apie 180 metų.

S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankryžos skvere savo grožiu puikuojasi Skvero ąžuolas. Jo apimtis - 3,5 m, lajos plotis - 24-25 m, aukštis - 25 m, amžius apie 200 - 220 metų (nuotraukoje).

Ketvirtasis ąžuolas puošia I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kiemą (Herkaus Manto g. 25) ir pavadintas Bibliotekos ąžuolu. Jo apimtis - 3,15 m, lajos plotis - 18 m, aukštis - 18 m, amžius apie 200 metų.

Vienintelis saugotinu paskelbtas uosis auga Paupio gyvenvietėje. Jo Apimtis – 4,30 m, lajos plotis – 20 m, aukštis – 23 m, amžius apie 200 metų. Jis pavadintas Storuoju uosiu.

10. Poilsio parkas

Polisio parkas randasi prie Klaipėdos Universiteto, šiarinėje miesto dalyje. Šiam parkui taip pat priklauso "Vasaros" estrada.

4. Girulių miškas

Girulių miškas - tai vertingiausia biologinės įvairovės požiūriu miesto dalis. Girulių miške vyrauja spygliuočių medynai su retu lapuočių pomiškiu. Sausose augavietėse įsivyrauja šluotsmilginiai pušynai. Medžių arde dominuoja paprastoji pušis, vietomis su karpuotoju beržu. Trakas negausus, auga paprastasis šaltekšnis, paprastasis šermukšnis. Žolių arde dominuoja lanksčioji šluotsmilgė, pastoviai sutinkama smiltyninė viksva, auga pievinis kupolis. Mažesnius plotus užima kerpinis ar kriaušlapinis pušynas. Reljefo pažemėjimuose, drėgnose vietose auga dilgėliniai ar viksvniai juodalksnynai. Žolių ardo žolynas – aukštaūgis. Dilgėliniuose juodalksnynuose gausiai auga didžioji dilgėlė. Centrinėje miško dalyje išlikęs brandžių raudonųjų ąžuolų bei paprastojo buko medynas. Girulių miško pietrytiniame pakraštyje yra Alaukio ežerėlis, apaugęs dilgėliniu juodalksnynu. Pakrantėse veši plačialapis švendras, kupstinė šluotsmilgė, vandeninė monažolė, pelkinė puriena.

Literatūroje minimos saugomos augalų rūšys, augančios Girulių miške: šaltininė menuva (Montia fontana) – 4 apsaugos kategorija, gebenlapė veronika (Veronica hederifilia) ir ankstyvoji smilgenė (Aira praecox)– 3 apsaugos kategorija. Šių rūšių radavietės pakartotinai stebėtos nebuvo.

1. Dangės skveras

Danės skvere aptinkama nemaža dendrofloros įvairovė.Skvere išsiskiria brandžių platanlapių klevų grupė. Palei centrinį skvero taką auga baltažiedės robinijos. Vertingesni augalai: platanlapis, ginalinis ir trakinis klevai, didžialapė liepa, baltažiedė robinija, švedinis šermukšnis, europinis maumedis, tarpinė forsitija, Zyboldo obelis ir kt. Išsiskiria brandžių platanlapių klevų grupė, japoninių vyšnių sakūrų grupė.

13. Storosios liepos skveras

Storosios liepos skveras randasi pietinėje Klaipėdos dalyje, buvusioje XVIII a. Špichuto (Speckischken) dvaro valdos teritorijoje. Skvere aptinkama 18 medžių ir krūmų rūšių. Čia vyrauja šie medžiai: paprastasis klevas, mažalapė bei paprastoji liepos, kanadinė tuopa. Taip pat gausu paprastųjų šermukšnių, karpotųjų beržų, paprastųjų ąžuolų. Skvero centre yra brandžių - paprastojo ąžuolo, mažalapės liepos, paprastojo kaštono - medžių alėja. Šio skvero pasididžiavimas - gamtos paminklu paskelbta storoji liepa. Šis medis maloniai nuteikia kiekvieną, apsilankiusį skvere.