• P1040207
  • P1040213
  • P1040218
  • P1040221
  • P1040231
  • P1040239
  • P1040925
  • P1040926
  • P1040928
  • P1040933

Klaipėdos raida XIX amžiuje

Senamiescio panorama 1880Senamiesčio panorama, 1880 m.Napoleono karo su Prūsija metu, 1807–1808 Klaipėda tapo Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III, karališkojo dvaro ir vyriausybės laikinąja rezidencija. Čia 1807 spalio 9 d. buvo pasirašytas vadinamasis Spalio ediktas, deklaravęs valstiečių išlaisvinimą nuo baudžiavos Prūsijos karalystėje. 1812 m. antroje pusėje, per Napoleono žygį į Rusiją, miestą trumpai valdė prancūzai.

Miesto augimą XIX a. stimuliavo daugiausia jūrinė prekyba bei medienos apdirbimas. Didžiausius mastus jūrinė prekyba pasiekdavo politinių įtampų metu, pvz., per Šlėzvigo-Holšteino konfliktą 1848–1849 m., arba Krymo karo metais (1853–1856 m.), kai prekybos per Klaipėdos uostą apimtys buvo rekordinės. Visgi, palyginus su kitais regiono miestais, Klaipėdos augimo tempai XIX amžiuje nebuvo itin ženklūs. 1825 m. mieste gyveno 8419, 1875 m. – 19801 žmogus. Prūsijos karalystės, o nuo 1871 m. - Vokietijos imperijos, valdžia neskyrė pakankamai dėmesio Rusijos imperijos paribyje atsidūrusio miesto vystymui. Didžiausios lėšos buvo skiriamos Karaliaučiui, todėl uosto rekonstrukcija XIX a. vyko daugiausia vietinių pirklių iniciatyva, o medienos apdirbimas liko pagrindine pramonės šaka ir pajamų šaltiniu. 1875 m. atitiesus iki Klaipėdos geležinkelio iš Tilžės atšaką, tikėtasi, kad kita atšaka sujungs Klaipėdą su Rusijos imperijos geležinkelio tinklu, tačiau ši sąsaja iki XX a. pradžios taip ir neatsirado.

Vienintele stambia įmone, įkurta Vokietijos imperijos laikotarpiu mieste, tapo celiuliozės ir popieriaus fabrikas, gamybą pradėjęs 1900 m. Kiti pramoniniai kompleksai: 1861 m. atidarytas dujų fabrikas, gaminęs dujas gatvių apšvietimui, 1869 m. įkurtas trąšų fabrikas (vėliau chemijos gamykla „Union“), gaminęs sieros rūgštį ir superfosfatą, 1900 m. pastatyta pirmoji miesto elektrinė, 1905 m. pradėjęs gamybą Luizės dvaro faneros fabrikas.

Centrinis_pastas1893 m. pastatyti Karališkojo pašto rūmai1854 m. spalį miestą nuniokojo didžiausias ligtolinėje istorijoje gaisras, kurio metu sudegė apie ⅔ Klaipėdos. Gaisro metu nenukentėjo pirklio Heinricho Schliemanno, vėliau atradusio Troją, sandėlis. Po gaisro miesto centras iš senamiesčio kairiajame Dangės upės krante buvo perkeltas į naujamiestį dešiniajame krante. 1846 m. čia įsikūrė miesto rotušė, 1856 m. pirkliai pasistatė naują biržos pastatą, 1862 m. šioje miesto dalyje buvo atidaryti teismo rūmai, o 1893 m. pastatyti nauji Karališkojo pašto rūmai.

Taravos_Anike1912 m. pastatyta "Taravos Anikės" skulptūra1854 m. miestą pasiekė telegrafas, 1888 m. pradėjo veikti telefono stotis. 1904–1934 m. Klaipėdoje kursavo elektrinis tramvajus. 1902 m. buvo atidarytas miesto vandentiekis, iki 1916 m. išvedžiotas kanalizacijos tinklas. XIX–XX a. sandūroje mieste buvo pastatyti pirmieji paminklai, tarp jų – 1912 m. Klaipėdos simboliu tapusi „Taravos Anikės“ skulptūra vokiečių poetui Simonui Dachui, gimusiam čia 1605 m. (skulptūra dingo 1945 m., atkurta 1989 m.).

YouTube kanalas

tv-clip-art

... from Klaipeda

Happy Klaipeda

3-D Klaipėda

Virtuali_Klaipeda_pic

 

Vaizdo kameros Klaipėdoje

saugus_miestas2  Vaizdo kameros mieste. Stebėkiti transliuojamą vaizdą realiuoju laiku.

Konverteriai

Matavimo vienetų konverteris

units
 

Valiutos konverteris

currency-trading

Pasaulio laiko zonos

earth_time

Pasaulio šalių šventės

World map

Yra klausimų?

question_man feeder_2
Bill of Lading, Feeder, FCL, ...
FCL document-icon