Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui.Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. kovo 17 d.–21 d., Klaipėdą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė. Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės valdymui. Antantės valstybių vardu nuo 1920 m. vasario 15 d. Klaipėdos kraštą valdė Prancūzijos atstovas. Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinis garnizonas.
Prancūzų garnizonas atvyko į Klaipėdą, 1920 m.Po to, kai 1920 metų sausio 10 d. buvo ratifikuota Versalio sutartis, Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos Reicho ir netrukus perduotas valdyti Prancūzijos valdžios paskirtam atstovui – generolui D.Odry. Po trejų metų Lietuvos valdžia, įsitikinusi Vokietijos bei Sovietų Rusijos diplomatine parama, surengė žygį į Klaipėdą. Prancūzai Klaipėdoje juto atvirą vietos gyventojų atšiaurmą ir slepiamą Lietuvos vyriausybės priešiškumą. Pasak “Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920-1932)” knygos autorės I.Chandavoine, prancūzai Lietuvoje buvę tik dėl lenkų.
Po nesėkmingo 1870-1871 metų karo su Prūsija praradusi Elzaso-Lotaringijos žemes Prancūzija siekė silpninti Vokietiją ir stiprinti potencialią savo sąjungininkę Lenkiją. Ši sąjungininkė buvo reikalinga politinėje kovoje prieš “istorinį priešą” - Vokietiją bei Sovietų Rusiją.
Isabelle Chandavoine knyga “Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920-1932)”.Kas domisi šio laikotarpio įvykiais, galime pasiūlyti perskatyti Izabelės Šandavuan (Isabelle Chandavoine) knyga “Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920-1932)”. Sudėtingas ir prieštaringas Lietuvos istorijos laikotarpis – nuo 1920 metų prancūzų valdomas Klaipėdos kraštas, 1923 metų sukilimas ir jo padariniai – perteikti prancūzų istorikės požiūriu. I.Chandovione parodo, kaip Prancūzija pastarosioms valstybėms Vidurio Rytų Europoje formavo “kordonų juostą”. Tokios “sienos” funkcija teko ir Klaipėdos kraštui, kurį Prancūzija buvo linkusi atiduoti Lietuvai. Paryžius puoselėjo viltį matyti Lietuvos ir Lenkijos konfederacinį junginį ir todėl niekaip nesuvokė lietuvių antilenkiškų nuostatų.
1923 m. Klaipėdos kraštą prancūzai paliko be skausmo ir su tam tikru palengvėjimu, vėliau per atstumą galėdami stebėti, kaip blogėja Lietuvos bei Vokietijos santykiai…
Siūlome susipažinti su "Prancūzmetis Klaipėdos krašte 1920-1923 m." paroda (flash albumas)
