Didžiąją dalį savo istorijos Klaipėda priklausė Prūsijai, o vėliau – Vokietijai. 1920 m. pagal Versalio taikos sutartį Vokietijos žemės, buvusios šiauriau Nemuno, sudarė Memelio kraštą (vok. Memelland). Pagal Versalio sutartį ši teritorija nebuvo perduota Lietuvai, nes tada Lietuva dar nebuvo tarptautinės bendrijos pripažinta valstybė. Memelio kraštas buvo atskirtas, nes didžiąją dalį jo gyventojų sudarė lietuviai (išskyrus patį Memelio miestą, t. y., Klaipėdą).
Atskyrus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, 1919 metais buvo uždėti specialūs Klaipėdos krašto antspaudai, o atėjus prancūzams, buvo išleisti Miunchene išspausdinti banknotai (Notgeld). Memelio markė – Memelando piniginis vienetas, naudotas 1919–1923 m. Ši markė buvo sudaryta iš 100 pfenigų.
1923 metais, hiperinfiacija užgriuvusi Vokietiją, palietė ir Klaipėdos kraštą, kuomet ūkininkai nebenorėjo pardavinėti produktų už silpną markę. Įsisukusi infliacija, sparčiai augančios prekių ir paslaugų kainos šiame krašte naudotas Vokietijos markes greitai pavertė bevertėmis - valdžia tiesiog nespėjo spausdinti popierinių banknotų.
1922 metų pabaigoje Lietuvoje buvo įvestas litas, kuris po Klaipėdos krašto prijungimo 1923 metais, pakeitė Memelio markę.
| 1922 m. vasario 22 d. pinigų laidos banknotai | ||||||||||||
| Priekinė pusė | Antroji pusė | Nominalas | ||||||||||
 |
 |
1/2 markės | ||||||||||
 |
 |
1 markės | ||||||||||
 |
 |
2 markės | ||||||||||
 |
 |
5 markės | ||||||||||
 |
 |
10 markių | ||||||||||
 |
 |
20 markių | ||||||||||
 |
 |
50 markių | ||||||||||
 |
 |
75 markių | ||||||||||
 |
 |
100 markių | ||||||||||
