"Seedienst Ostpreussen" laivininkystės maršrūtai 1922-1939 m.Iki XIX I. Klaipėda juromis palaikė prekybinius ryšius su daugeliu Europos, ypač Olandijos, Anglijos, Švedijos, uostų. 1824 m. iš Karaliaučiaus j Klaipėdą atplaukė pirmasis garlaivis. Nuo 1835 m. garlaiviai, plaukdami iš Liubeko j Rusijos uostus, užsukdavo ir į Klaipėdą. 1839 m. privatus klaipėdiečių laivai pradėjo kursuoti į Karaliaučių, Tilžę. Vėliau garlaivių maršrutų daugėjo. XIX a. pabaigoje veikė jūrų kelias Klaipėda-Sčecinas. Be tarpmiestinių jūros laivų, XX a. pradžioje nedideli garlaiviai mariomis plaukiojo į Juodkrantę ir Nidą. Kateriukas vežiojo keleivius Dange iki Tauralaukio.
Iki XX a. pradžios vandens stotims buvo naudojami seni pastatai. XX a. antrajame dešimtmetyje jūreivių, keleivių ir uosto darbininkų patogumui prie dabartinės Naujojo uosto gatvės miestas pastatė vadinamąjį Sveikatingumo namą. Jame buvo pirtis, valgykla, poilsio kambariai. 1936 m. prie Žiemos uosto buvo pastatyta keleivinė jūrų stotis. Čia buvo laukiamasis, bagažo tikrinimo stalai, taip pat patalpos uosto policijai bei valiutinėms operacijoms Statinio neišliko.
„Seedienst Ostpreussen" laivas uoste, 1934 m.
"Hansestadt Danzig" keleivinis laivas Dangės uoste
Kelionę į Klaipėdą laivininkystės bendrovė sureguliavo taip, kad Klaipėdoje keleiviai atsidurtų ankstyvą rytą, nors ir reikėjo susitaikyti su faktu, jog porą valandų garlaivis bus priverstas eiti perpus mažesniu greičiu. Laivas judėjo lėčiau palei pakrantę, praplaukdamas keletą uosto teritorijų, rūpestingai atskirtų nuo marių akmeniniais molais, kol sustojo prieš pat Dangės žiotis, prie trumpos krantinės Šiaurės rage.
Keleivius ten laukė keli muitininkai ir visas būrelis viešbučių tarnautojų. Prireikė kokios valandos, kol į visas puses išsibarstė 50 ar 60 keleivių ir kol buvo laivan sulaipinti į Karaliaučių keliaujantieji. Taip buvo atvykstama į Klaipėdą, naudojantis „Seedienst Ostpreussen" paslaugomis.
„Seedienst Ostpreussen" laivas 
Keleivių krantinė Pietiniame rage
Nereikėtų manyti, jog Klaipėda gyveno iš užsieniečių atvykėlių srauto. Klaidingas ir įspūdis, kad tai tykaus ir kiek svajingo miesto būta. Žinia, Klaipėdos negalėjai pavadinti nei „vartais į pasaulį", nei didelės svarbos perkrovimo uostu. Nebuvo prekybinio užnugario, t. y. trūko rajonų, esančių netoli ekonominio centro. Reikėjo šiek tiek laiko, norint suvokti, kur slypėjo uosto ir miesto reikšmė.
"Kuršių Marės" laivas uosteTrečiajame XX a. dešimtmetyje Klaipėdos pirklių iniciatyva buvo atlikti didelės apimties uosto rekonstrukcijos darbai. Atnaujintas Žiemos uostas, pastatytas kuro rezervuaras, o pietinė balasto aikštės krantinė, kurioje anksčiau burlaiviai pasiimdavo balastą arba ji iškraudavo, kai reikėdavo plaukti be krovinio, pavirto moderniu krantinių kompleksu, aprūpintu naujoviškais kraunamaisiais kranais. Krantine galėjo naudotis iki 8000 tonų talpos laivai. Naujas beveik tūkstančio kvadratinių metrų krantinės angaras papildė teritoriją ir pavertė ją tinkama priimti turistinius garlaivius. Nepamiršta įrengti ir tais laikais itin modernią radijo stotį.
