Vienintelis jūrų uostas – Klaipėda – per miesto gyvavimo istoriją didesnį laiko tarpą priklausė ne Lietuvai. Tačiau net ir tuomet, kai Klaipėda buvo Vokietijos įtakos zonoje, Lietuvą galima vadinti jūrine valstybe. Tuo metu veikę Lietuvos jūrų skautai padėjo kertinį akmenį Karinių jūrų pajėgų atsiradimui. Povilas Julius Labanauskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos jūrų skautų narių. 1924-1927 m. jis buvo išrinktas šios organizacijos vadu. Baigęs karo jūrų mokslus Italijoje P. Labanauskas tapo kone pirmuoju Lietuvos Respublikos diplomuotu jūrų karininku.
1923 m. Lietuva prisijungė Klaipėdą. Tais pačiais metais buvo įsteigta pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Pakrančių apsauga naudojosi tik nedideliais laivais „Savanoriu“, „Lietuvaite“ ir „Šauliu“. 1923 m. buvo įsteigta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, kuri aktyviai skatino vyriausybę ir verslininkus steigti laivyną bei įkurti jūrininkų mokyklą, rengiančią Lietuvos jūrininkus.
Karo Laivas "Prezidentas Smetona", 1935 m.1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra oficiali Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.
Šaudimo pratybos laive1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekiniams laivams teko išplaukti iš uosto. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams. 1939 m. gruodžio 1 d. jūrų kapitonas A. Kaškelis, sulaukęs 60 metų, buvo atleistas iš tarnybos karo laive. Laikinu vadu buvos paskirtas kpt. ltn. P. Labanauskas.
Laivas "Prezidentas Smetona" Dangės uoste, XX a. 4 dešimt.Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. 1940 m. birželio 19 d. laivas pakeitė pavadinimą, raidės „Smetona” buvo nukaltos ir laivas tapo „Prezidentu”.
Sovietmečiu 1940 m liepa karo laivas „Prezidentas Smetona“ pervardintas „Pirmūnu” (raporte įrašytas pavadinimas gale sąrašo ranka – matyt, ideologinis spaudimas taip spėriai keitėsi, kad nespėta “tinkamų“ raštų spausdinti! - žr. P.Labanausko raportą), vėliau buvo pervadintas „Korall“ vardu ir atiduotas tarybiniam Baltijos laivynui. Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje.
Laivas pervadinamas į "Prezidentas"
P.Labanausko raportas
