Pirmosios gatvelės Klaipėdoje pradėjo formuotis XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje, tarp Danės upės ir dabartinės Didžioji Vandens gatvės. Jos buvo siauros, nelygios, purvinos, mažai tegrįstos.
Iki XVII a. vid. Klaipėda buvo tiek padidėjusi, kad aplenkė visus Mažosios Lietuvos miestus, išskyrus Karaliaučių. Padaugėjo gyventojų ir dėl vietos stygiaus pradėta užpilti Danės senvagę, kuri skyrė senąjį miestą ir Frydricho priemiestį. Šalia jos nutiesta Didžiojo vandens gatvė, o ankstesnėje upės šakoje pastatyta namų.
XVIII a. I p. Klaipėda po Šiaurės karo atsikūrė ir padidėjo. Miestas formavosi ir tarp gynybinių įtvirtinimų, ir už jų, dėl to plėtėsi priemiesčiai. Juose, kaip ir centrinėje dalyje, pastatyta nemažai kapitalinių pastatų. Intensyviau užstatant tuščius plotus palei Danę. kur nuo 1743 m. kūrėsi įmonės ir sandėliai, padidėjo šios upės reikšmė Klaipėdos ūkiniam gyvenimui ir formavimui – ji tapo viena iš pagrindinių miesto erdvių.
Iki mūsų dienų senamiestyje išliko palyginti ne tiek daug senųjų gatvių vardų, kuriuos klaipėdiečiai suteikė joms prieš 100-150 ir net daugiau metų. Pavyzdžiui, 1812 m. plane pažymėtos Didžiojo Vandens ir Aukštoji gatvės iki šiandien išliko tose pačiose vietose.
Pilies pylimai ir kanalai
Pilies pylimai ir kanalai
Pilies pylimai ir kanalai
Pilies pylimai ir kanalai
Pateikiame keletą senų Klaipėdos pilies ir gynybinių įtvirtinimų planų. Matome, kaip vystėsi musų miestas ir iš kur atsirado tie keisti dariniai - Jono kalnelis arba kalnelis prie Senojo turgaus, o šalia yra Galinio pylimo gatvė. Visa tai buvo Klaipėdos pilies įtvirtinimų dalis, pylimo liekanos.
Miesto planas, 1821 m.
Planas šiandien
Didžioji Vandens g.
