S.Daukanto gatvė (buv. S.Dacho gatvė) buvo išplanuota XIX a. pr. buvusių nedidelių įtvirtinimų šensų – retanšementų vietoje. Iš pradžių nauja gatvė vadinta Lazereth Strasse (Ligoninės g.), mat šalia jos stovėjo miesto ligoninė. Iki XIX a. antrosios pusės gatvė buvo trumpa: tarp dab. H. Manto ir S. Nėries gatvių. Vėliau ji prailginta marių link, tačiau atkarpa nuo H.Manto g. iki buv. M.Melnikaitės g. (dab. I.Kanto – S.Šimkaus g. ) vadinta iki pat Antrojo pasaulinio karo Palangos g., buvo traktuojama kaip dabartinės M.Melnikaitės g. (ji vadinta Palangos g.) tęsinys.
Nuo XIX a. vid. gatvė pradėta vadinti Simon Dach Strasse. XX a. pirmosios pusės lietuviškuose planuose vadinta Simano Dacho g. Gatvės atkarpa šiauriau S.Nėries g. pavadinimo prieš karą neturėjo. S.Dachas – XVII a. klaipėdietis poetas, Karaliaučiaus universiteto profesorius, rašęs eilėraščius, giesmes vokiečių ir lotynų kabomis. Jo giesmių yra išverstų į lietuvių kalbą. Poeto atminimui XX a. pradžioje priešais teatrą pastatė klaipėdiečiai fontaną (neišlikęs). 1938 m. nutarta vieną iš gatvių naujame mikrorajone (už buv. politechnikumo) pavadinti Simono Daukanto vardu, tačiau po 1939 m. aneksijos nacistai ši spendimą panaikino.
Tarybiniais metais S.Daukanto vardu pavadinta S.Dacho gatvė. Simonas Daukantas (1793-1864) - lietuvių istorikas ir švietėjas. Išstudijavęs Lietuvos Metriką, kitus archyvinius dokumentus – pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuvių kalba, o taip pat eilę darbų etnografinio – švietėjiško pobūdžio. 1989 m. fontano skulptūra (ant pjedestalo – realistinė bronzinė Toravos Anikės statula, kurioje vaizduojama jaunutė basa mergaitė – viena iš poeto apdainuojamų herojų) ir portretinį bareljefą atkūrė Berlyno skulptorius H. Hakė (H. Haacke).