Vytauto Didžiojo gimnazijaKlaipėdos krašto žmonės aktyviai kovojo už lietuvių kalbos lygiateisiškumą šiame krašte, todėl vystėsi ir mintis įsteigti lietuvių gimnaziją Klaipėdoje. 1920-1923 metais, kai kraštą valdė prancuzai, lietuvininkai reikalavo mokyklose ir kitose valstybinėse įstaigose įteisinti gimtąją kalbą. Pirmoji pergalė buvo 1920 m. liepos 6 d. Vietos valdžios paskelbtas potvarkis, leidžiantis žemesnių klasių mokiniams tikybos pamokas dėstyti, o aukštesnėse mokytis skaityti ir rašyti lietuviškai.
Paskatinti šios pergalės vietos lietuviai pradėjo galvoti ir apie savo aukštesnės mokyklos įsteigimą. ,,Tautos taryba'' 1921 m. gruodžio 17 d. priėmė rezoliuciją, reikalaujančią pradėti fakultatyvinį lietuvių kalbos dėstymą Klaipėdos vokiečių gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. 1922 m. sausio 28 d. ,,Sandoros'' draugija gavo direktorijos leidimą steigti lietuvių gimnaziją mieste. Numatytas vaikų priėmimas nuo 11-14 metų amžiaus, mokestis už mokslą, stojamieji egzaminai, o pirmuoju gimnazijos direktoriumi paskirtas Dr. V. Gaigalaitis.
Vytauto Didžiojo gimnazija1922 m. balandžio 20 d. įvyko Klaipėdos lietuvių gimnazijos atidarymas. Tą dieną ,,Sandoros'' salėje susirinko 23 būsimieji mokiniai, tarp jų keturios mergaitės. Pirmajai lietuvių gimnazijai Klaipėdoje buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1930 m. buvo minimos Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-osios mirties metinės. Klaipėdos lietuvių gimnazijos mokytojų taryba kreipėsi į krašto Direktoriją, prašydama suteikti gimnazijai Vytauto Didžiojo vardą. Direktorija pasiūlymo neatmetė ir nutarė, kad nuo sausio 20 d. lietuvių gimnazija vadinsis ,,Vytauto Didžiojo gimnazija''.
Nors ir pakeitusi pavadinimą, gimnazija tebeliko prisiglaudusi Mokytojų seminarijos patalpose. Didėjo gimnazijos moksleivių skaičius, taigi aštrėjo ir patalpų problema. Jau tada buvo dedamos pastangos, kad gimnazijai būtų statomi savi rūmai. Tik praėjus trejiems metams, 1933 m. gegužės mėnesį Švietimo ministerija paskyrė komisiją Klaipėdos VDG rūmų statybai organizuoti. Iškilmingiausias statybos momentas buvo 1933 m. lapkričio 29 d., kuomet buvo dedamas VDG rūmų kertinis akmuo, kuriame buvo įdėtas statybos akto turinys:
„Metais 1933 ir ketvirtais Lietuvos Vyriausybė, kurios priešakyje stovėjo mūsų tautos vadas, respublikos prezidentas A.Smetona, pastatydino Mažosios Lietuvos jaunimui šiuos Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto rūmus, kad juose jaunimas semtųsi žinių iš amžinojo mokslo ir pažangos šaltinio ir mokytųsi karštai mylėti savo lietuvių tautą ir savo tėvynę Lietuvą. Šio garbingojo kunigaikščio vardo mokslo židinys Lietuvos pajūryje teskelbia lietuvių tautos vienybę".
Gimnazijos fasadas: ,,Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi"1934 m. rugsėjo 10 d. įvyko VDG rūmų atidarymas. Iškilmės prasidėjo mokytojų seminarijoje, kurioje buvo iki tol prisigaudusi gimnazija, kieme, iš kurio naujųjų rūmų šeimininkai ir svečiai nužygiavo į naujuosius rūmus. Gimnazijos direktorius Dr.A.Trūkanas pasakė trumpą atsisveikinimo kalbą ir priminė, kad pirmoji lietuvių gimnazija turėjo tik 28 mokinius, o dabartinėje VD gimnazijoje yra virš 350 mokinių. Pabaigoje gimnazijos direktorius Trūkanas pažadėjo dirbti ir visada prisiminti žodžius, iškaltus ant šių rūmų fasado: ,,Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi".
Struktūra ir darbo sistema VDG skyrėsi nuo kitu Lietuvoje veikusių. Mokslo metai prasidėdavo pavasarį, gimnazijoje buvo komercinė ir klasikinė mokymo kryptis, veikė penkiabalė vertinimo sistema (1 - labai gerai, 2 - gerai…). Kurį laiką berniukai ir mergaitės mokėsi atskirai. Mokiniai patalpose avėdavo šlepetes ir privaloma tvarka dėvėjo uniformas. Berniukai - tamsiai mėlynus kostiumėlius, žydrus marškinėlius, o mergaitės turėjo dvejopą aprangą: tamsiai raudonas sukneles ir juodas prijuostes žiemai; tamsiai klostytus raudonus sijonėlius ir šviesiai rausvas bliuzeles trumpomis rankovėmis vasarai. 
Velykinė atvyrutė1939 m. dauguma mokytojų ir mokinių išsiskirstė po Lietuvą į kitus kraštus. Hitlerininkai užimtose gimnazijos patalpose įkūrė kareivines, o karo metu karinių jūrininkų ligoninę. 1945 m. sausio 28 d. uostamiestis buvo išvaduotas. Kovo mėnesį grįžo direktorius K. Trūkanas į neatpažįstamą mokyklą - nuniokota, sujaukta, klasėse ir koridoriuose parketas išdaužytas, ištepliotos ir išdaužytos sienos. Vietoj užrašo virš fasado durų ,,Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi'' iš sienos kyšojo tik geležies strypai. Pirmaisiais pokario metais mokykla dirbo ypatingai sunkiomis sąlygomis: nebuvo šildymo, nebuvo elektros, mokiniai dirbdavo prie žvakių šviesos, trūko sąsiuvinių, knygų.
Lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio atminimui įamžinti 1955 m. vasario 17 d. seniausia uostamiesčio mokykla pavadinta K. Donelaičio vardu. 1957 m. atidarytas plaukimo baseinas, tuo metu vienintelis mieste. Vėliau 1969 m. vietoj šio atviro išaugo pirmasis Klaipėdoje uždaras baseinas. Tais pačiais metais rugsėjo pirmąją mokiniams duris atvėrė mokyklos priestatas: penkiolikos klasių, erdvi valgykla, sporto salė su balkonais.
1996 m. gimnazijai buvo grąžintas Vytauto Didžiojo vardas.
Vytauto Didžiojo gimnazija, ~1935 m.
... ir šiandien
