Karlo, Žaliasis ir kiti sandėliai. Prie sandėlių paprastai būdavo iškabinamos emblemos. Danės sandėliai taip pat keitė savo pavadinimus, o vienas iš pavadinimu , pvz. buvo "sandėliai broliai". Tad, mes juos pavadinkime tiesiog Danės uosto sandėliais.
1840 m. plane matome pasikeitusius kai kuriuos pastatus, vietoje sandėlių kiemo stovi didelis "karališkasis sandėlis", taisyklingesniais kvartalais sudalinta pakrantė, krantinėje įruošti slipai. Tyrinėjamų sandėlių teritorijoje stovi keli privatiems asmenims priklausantys sklypai. Yra žinome, kad viename sklype stovėjo sandėlis „Baltoji gulbė" - kitoje Žvejų gatvės pusėje stovėjo viešbutis „Prie baltosios gulbės". Taip pat šiame kvartale buvo įsikūrusi garsi Reglickiui priklausanti užeiga „Prie auksinio laivo". Keli sklypai su sandėliais, gyvenamais namais priklausė prekybos ir laivininkystės firmos savininkui Svederskiui, anglų kilmės medienos prekybos firmos atstovams Simpsonams.
Tik praėjus keliolikai metų po gaisro, 1861-1871 m. buvo pastatyti sandėliai dabartinėje Žvejų g. 4, 4a. Iki to laiko čia stovėjo laikini mediniai sandėliai. Pastatų architektūroje pastebimos neogotikos, kuri buvo populiari XIX a. antroje pusėje, tendencijos. Yra nelengva išaiškinti sandėlių savininkus. Jie ėjo iš rankų į rankas, buvo nuomojami, priklausė įvairioms bendrovėms, akcininkams. Kadangi tai buvo ūkinės paskirties statiniai, jie neturėjo numeracijos, dėl to adresų knygose niekiur nefigūruoja. Žvejų 4a sandėlio duryse išlikusios raidės „DHB", turėtų reikšti: „Deutsche Handels Betriebe" (Vokiečių prekybos įmonė). Tikriausiai sandėlį statė ši organizacija. Iš 1938 m. mokesčių mokėtojų sąrašų sužinome, kad žemės mokesčius už sandėlių sklypus mokėjo miesto magistrato prekybos skyrius. Vadinasi, sandėliai priklausė miestui, nuomos sutartimi jis buvo nuomojamas. Yra žinoma, kad 1921-1929 m. sandėlį nuomavo Klaipėdos žemės ūkio pirkimo ir pardavimo bendrovė, kuri prekiavo javais, pašarais, trąšomis, kitomis žemės ūkiui reikalingomis prekėmis.
Sandėlis Žvejų 4 XX a. pr. Priklausė M.Blochui, jame buvo sandėliuojamos silkės. XX a. 4 deš. sandėlį nuomavosi P.Schulz, kuris vertėsi linų pakulų, sėmenų, importu ir eksportu. Sandėlis Žvejų 4a XX a. pirmoje pusėje buvo vadinamas Germania-Speicher (Vokietijos sandėlis) vardu. Kaimyninis sandėlis Žvejų 4 buvo vadinamas Dange-Speicher (Danės sandėlis). Galima manyti, kad XIX a. antroje pusėje sandėliai dėl savo architektūrinio sprendimo panašumo miestiečių buvo vadinami Dviem broliais.
Per antrąjį pasaulinį karą sudegė Linų svarstyklės, gerokai nukentėjo šalia buvęs Žvejų 4a sandėlis. Pokario metais pastatai perduoti „Zagotszerno" organizacijai ir Upių laivybai. Buvo nuardytas Žvejų 4a trečias aukštas. Statant naują tiltą per Danę, kurį laiką šalia Žvejų a buvo nutiestas laikinas pravažiavimas. Vėliau sandėlius eksploatavo prekybinės organizacijos. Žvejų 4 buvo laikomos rašymo priemonės, mokykliniai reikmenys, o Žvejų 4a - svaigieji gėrimai.
Ir štai 2001metų pabaigoje prasidėjo sandėlio Žvejų 4a rekonstrukcija. 2002 m. rugpiūčio 1d.pradėjo dirbti alaus darykla -restoranas "MEMELIS". 2002 m. gruodžio 20d.pradėta prekiauti restorane pagamintu „MEMELIO" alumi. Štai tokia šių pastatų istorija.