Kai 1757 m. prie Memelio priartėjo rusų armija ir Krūmamiestyje atsargumo dėlei, kaip įprasta, viskas buvo sudeginta, liko stovėti tik keletas mažų apgriuvusių namukų žąsų turguje - maždaug ten, kur vėliau atsirado senoji Sporto aikštė. Barakai, kuriuose Septynmečio karo metu veikė miestą užėmusios rusų kariuomenės lazaretas, 1780 m. kartu su 1802 m. išmainytu kaimyniniu sklypu atiteko Klaipėdos masonų ložės nuosavybėn. Jų vietoje iškilo Aleksandro gatvės Nr. 8 (dabar Liepų g. 20) pažymėtas namas, daugelį kartų perstatytas (paskutinį kartą - 1926 m.). Namas stovėjo dabartinėje Liepų ir J.Karoso gatvių sankryžoje, už pašto. Šalia masonų namų buvo gražiausias mieste sodas.
Laisvieji mūrininkai Lietuvoje
XVIII a. antroje pusėje Europoje sparčiai plintant laisvosios mūrininkijos idėjoms ir pačiam judėjimui, atgarsio ir pripažinimo jos susilaukė ir Lietuvoje. Lietuviškoji aristokratija, aukščiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnai buvo glaudžiai susiję su Vakarų Europos kultūra, sėmėsi iš jos idėjų, siuntė savo vaikus mokytis į Vakarų Europos universitetus. Lenkijos ir Lietuvos Abiejų tautų Respublikai vadovavusi diduomenė, karaliaus ir didžiojo kunigaikščio dvaras greit perimdavo ne tik mokslo ir meno naujausias idėjas, bet ir visuomeninių judėjimų madas iš Vakarų. Prie tokių madingų, pažangias idėjas generuojančių judėjimų XVIII amžiuje priskirtina ir masonybė.
Atskirai paminėti reiktų kiek kitokį raidos kelią nuėjusias Klaipėdos krašto ir, apskritai, Mažosios Lietuvos (tuometinės Prūsijos) laisvųjų mūrininkų ložes, kurios veikė vadovaujant Berlyno Didžiajai ložei, t.y. priklausė Vokietijos ložių sąjungai. Šios ložės, skirtingai nuo kitų Lietuvoje veikusių ložių, nepatyrusios represijų ir persekiojimų, egzistavo ilgiausiai: nuo XVIII a. antros pusės iki XX a. vidurio.
Memelio laisvieji mūrininkai
Pirmoji Klaipėdos krašte – Klaipėdoje, ir apskritai, dabartinėje Lietuvos teritorijoje 1776 metų vasario 23 d., gavusi konstituciją iš Berlyno Didžiosios ložės Buvo įkurta ložė „Memphis“. Jos nariai steigėjai buvo: pirklys ir pramonininkas Johanas Simpsonas (pirmasis ložės Sosto meistras), jo pusbrolis Liudvikas Simpsonas, pastarojo svainis Kristijonas Reifenbachas, dvarininkas fon Mirbachas, viceburmistras Hofmanas, anglų prekybos konsulas Byres, pirklys Karketelis. Susikūrusios ložės darbai vyko pirklio Bovloro namuose; vėliau pirkliui Švarchofui dovanojus žemės sklypą Liepų alėjoje, buvo pastatytas namas ložės susirinkimams.
„Memphis“ ložės, kaip ir kitų ložių Mažojoje Lietuvoje, priklausiusių Vokietijos ložių sąjungai, darbai vyko vokiečių kalba, o jos veikla, besiremianti humanistinių, švietėjiškų nuostatų sklaida siekė asmens tobulėjimo, ugdė dvasines ir protines galias. Klaipėdos laisvieji mūrininkai rūpinosi ne tik savo narių dorovės ugdymu, savitarpio pagalba, labdara, bet aktyviai dalyvavo ir miesto kultūriniame gyvenime: organizuodavo koncertus, šokius, spektaklius, įvairias pramogas ir renginius. Čia vykdavo įvairūs renginiai, karnavalai, miesto šventės, Naujųjų metų sutikimai.
Tiek Klaipėdos krašto, tiek ir visos Mažosios Lietuvos ložes didžia dalimi sudarė vokiškosios bendruomenės nariai, nors šio krašto laisvieji mūrininkai palaikė gan artimus, broliškus ryšius su Lietuvos, ypač Žemaitijos bajorais laisvaisiais mūrininkais. Daug visokių spėjimų ir legendų apie masonystę, sklido ir neteisybės. Pasižiūrėjus atidžiau į Lietuvos masonų elitą, randame nemažai intelektualų, tarp jų ir Lauryną Stuoką Gucevičių. Masonai pasisakė už dorovės principus, bet jie pasirinko paslaptingumą.
1923 m Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, masonų ložės Klaipėdoje nevaržomos veikė ir toliau iki jų uždarymo 1935 m liepos mėn., kai nacių Vokietijoje buvo uždraustos visos laisvųjų mūrininkų ložės. Nors Klaipėdos kraštas ir priklausė Lietuvai, tačiau nacių poveikis vietinei vokiečių bendruomenei buvo toks stiprus, kad ložės čia taip pat buvo uždarytos.
Nacistinėje Vokietijoje masonų ložės buvo uždraustos. Tai reiškė, kad Liepų gatvėjė veikusi ložė “Memphis” buvo uždaryta. Vėliau šis pastatas buvo nacionalizuotas. Jame veikė viešbutis ir restoranas „Lindengarten" („Liepų sodas“).
Stipriai apgadintas II-ojo pasaulinio karo metu, namas buvo nugriautas, o jo vietoje iškilo įprastas namas, kurie buvo statomi Klaipėdoje vietoj karo metu sugriautų ar apgadintų namų.