Viduramžiais rajonas tarp Danės ir dabartinės Simono Daukanto gatvės buvo vadinamas Krūmamiesčiu. Manoma, kad prieš kelis šimtus metų šiame rajone augo daug krūmų. Buv. Aleksandro gatvė (dab. Liepų) - Klaipėdos pagrindinė gatvė, kuriai, regis, pagaliau prigijo Aleksandro vardas ir kuri dar 1780 m. nesiskyrė nuo šiaurinėje Dangės pusėje, priešais Tilto vartus (Biržos tiltą), plytėjusių ganyklų ir miestiečių dirbamų laukų.
XVII a. pradėjo dėliotis dabartinė Liepų gatvė. Iš pradžių čia kūrėsi sodininkai, gėlininkai, o kiek vėliau - pirkliai, pramonininkai, tarnautojai. Neretai tai būdavo atvykėliai iš Anglijos, kai kurie susigiminiavę su vietiniais vokiečiais. Tie turtuoliai namus, sandėlius turėdavo ir senamiestyje. O čia, ramioje vietoje, statėsi savo rezidencijas. 
Aleksandro gatvė, 1898 m.
Liepų gatvė, XX a.pr.
XVIII a. pirmojoje pusėje Krūmamiestyje gyvendavo daugiausiai neturtingos lietuvių šeimos. Sodybėlės buvo varganos, dažniausiai vieno namuko, kartais ir tvartelis būdavo greta. Sodybėlės kurdavosi padrikai, be jokio plano ir, artėjant priešui, komendantui parėdžius, būdavo sugriaunamos arba sudeginamos. Pasak istoriko Jono Tatorio, tokia būdavusi to meto gynybos taktika: kad priešas neįsitvirtintų, priemiesčius sunaikindavo patys Klaipėdos gynėjai. Todėl ir Krūmamiestis ne kartą būdavo naikinamas, o vėliau vėl atsistatydavo.
XIX a. pirmojoje pusėje-XX a. pradžioje Liepų gatvė tapo reprezentacinė. Jai net specialūs reikalavimai buvo keliami. Pavyzdžiui, šaligatviais buvo draudžiama vežioti krovinius rogutėmis, vežimaičiais, netgi nešioti sunkius ryšulius ar... lieti vandenį. O kai turčiai sužinojo, kad Liepų gatvę ketinama prailginti ir nutiestu tiltu per Danę ją sujungti su plentu, jie protestavo: kaip reikės gyventi, jei ankstyvą rytą Liepų gatve ims dardėti valstiečių vežimai...
Alexanderstrasse - Liepų gatvė, 1899 m.
Liepų gatvė
