Viduramžių miestuose svarbų vaidmenį atliko miesto vartai. Jie saugojo miestiečius ne tik nuo priešo kariuomenės, bet ir plėšikų. Be to, vartai padėjo kontroliuoti prekybą, apmokestinti įvežamas prekes. Vakare vartai buvo uždaromi. Jau XIII a. viduryje Ordino ir vyskupo sutartyje minimi Klaipėdos vartai. Lietuviai juos ne kartą sugriovė. Manoma, kad XV a. buvo dveji vartai. Prie Naujosios Danės (Senamiesčio pusėje) stovėjo Tilto vartai. Antrieji vartai buvo prie Senosios Danės: dabartinės Tiltų ir Didžiosios vandens gatvių sankryžoje. XVII a., supylus gynybinius pylimus, šie vartai perkelti netoli dabartinės Bangų gatvės pradžios ir pavadinti Akmenų vartais. Treti, vadinamieji Malūnų, vartai buvo maždaug dabartinių Pilies ir Galinio pylimo gatvių sankryžoje. Iš pradžių čia buvo numatyti tik laikini įtvirtinimai. Tai rodo 1666-1667 m. darbų brėžiniai-ataskaitos. Mat miestą iš šios pusės saugojo dar pelkės ir pilis.
Klaipėdos miesto vartų architektūra, palyginti su kitais Europos miestais, buvo nesudėtinga. Nebuvo čia nei bokštų, nei puošnių portalų. Fachverkiniai Tilto vartai schemiškai pavaizduoti viename fragmentiškame XVII a. antrosios pusės plane. Vėlesniame, XVIII a. pirmosios pusės plane jie jau su arkine anga. Vartų pastatas dengtas dvišlaičiu stogu, virš kurio sukiojosi dekoratyvinis vėjarodis. Abipus vartų stovėjo du žemesni statiniai, matyt, skirti sargybai. Prie sargybinės buvo priglaustas ilgas miesto svarstyklių pastatas. Kaip rašo J. Zembrickis, Tilto vartai nugriauti 1771 metais. Taip pat minima, kad šalia Tilto vartų stovėjęs gėdos stulpas, prie kurio buvo prirakinami nusikaltę miestiečiai.
J.Naronskio piešinio fragmentas; Klaipėdos panorama, 1670 m.
Akmenų ir Malūnų vartai matyti J.Naronskio (apie 1670-1678 m.) pieštame piešinyje. Tai įleisti į pylimus ir gerokai išsikišę virš jų dvišlaičiais stogais dengti statiniai. Kaip ir Tilto vartai, jie buvo su arkinėmis skliautuotomis angomis. Publikuotas Akmenų vartų planas rodo, kad tunelis buvo padalytas į tris dalis. Dvi dalys buvo platesnės (penkių metrų), o vidurinė - trijų metrų. Šiauresniojoje dalyje buvo nišos, j kurias jspraudus rąstų ir tarp jų prikrovus akmenų, vartai būdavo aklinai užtveriami. Abipus vartų buvo patalpos karininkams, sargybiniams. Tokios sargybai skirtos patalpos minimos ir prie Malūnų vartų; dar XIX a. pirmojoje pusėje jos buvo naudojamos kaip daboklė.
XVIII a. planuota priešais Akmenų ir Malūnų vartus įruošti ravelinus, tačiau iki Septynerių metų karo nespėta jų supilti. Dešiniajame Danės krante supiltas ravelinas saugojo ir tiltą, ir Tilto vartus. Kad nuo ravelino nebūtų galima tiesiu taikymu apšaudyti Tiltų gatvės, tilto ir gatvės ašys nesutapo.
Vėliau visi vartai buvo nugriauti. Akmenų vartų pagrindinė dalis nugriauta 1820 m., bet plytos iš jų dar buvo ardomos XX a. pirmojoje pusėje.
Buvo kontroliuojami ir vandens keliai. Danę saugojo vadinamieji vandens vartai. Tai buvo medinė užtvara, pažymėta netoli Danės žiočių XVIII a. planuose; ją mini ir rašytiniai šaltiniai. Upė buvo užtverta rąstais; tik viena užtvaros dalis, kad galėtų praplaukti laivai, buvo pakeliama. Naktį buomas buvo nuleidžiamas. Ties šiais vandens vartais ant kranto stovėjo vartininko gyvenamasis namas. Manoma, kad kiti panašūs vartai yra buvę ties išlikusiu ravelinu, kur prasidėjo miesto pylimai ir gynybiniai grioviai. Tokių užtvarų yra buvę ir kituose senuosiuose miestuose: antai dveji vandens vartai buvo Karaliaučiuje.
Miestui plečiantis, senosios vartų vietos prarado savo reikšmę. Vartai buvo keliami tolyn, užmiesčio link. Tilto vartai perkelti net du kartus: XVIII a. iš Senamiesčio prie dabartinių H.Manto ir S.Daukanto gatvių sankryžos ir pavadinti Liepojos vartais; čia buvo ir „vartų kontrolės" pastatas; XIX a. pradžioje, miestui plečiantis, Liepojos vartai perkelti prie dabartinių J.Janonio ir H. Manto gatvių sankryžos. Šaltiniuose minima, kad netoli Liepojos vartų stovėjęs ir nedidelis gynybinis pastatas - blok-hauzas. (Vėliau jame įsikūrė prieglauda.) Nėra duomenų, kaip šie vartai atrodė, išliko tik pavadinimas. Tikriausiai tradicinės arkos čia nebuvo, o tik medinė užtvara. Salia tokių „vartų“ buvo statomos sargybinės - „vartų kontrolės" pastatai. Toks pastatas stovėjo prie Akmenų vartų (nugriautas po Antrojo pasaulinio karo); jis niekuo nesiskyrė nuo kitų vidutinių miestiečių namų.
Tokių vartų yra buvę ir kai kuriuose Klaipėdos priemiesčiuose, pavyzdžiui, XVIII a. medine aštriakuolių tvora aptvertame Krūmamiestyje buvo dveji vartai, vieni iš jų buvo vadinami prekių vartais (Gutter Tor).
1829 m. miesto laikraštyje buvo paskelbta, kad šalia senųjų Vitės vartų bus statomas naujas „vartų kontrolės" namas, o prie jo tvartas, tvora ir pakeliamas buomas. Taigi ilgainiui miesto vartų - buvusių svarbių gynybos objektų - paskirtis keitėsi: jie tapo prekybos kontrolės punktais. (pagal J.Tatorio knyga "Senoji Klaipėda)
