Vaizdas į celiuliozės fabriką iš marių1899-1900 m. Hanoverio akcininkų iniciatyva Klaipėdoje buvo pastatytas didelis celiuliozės fabrikas - didžiausia tokia įmonė Baltijos valstybėse. Nors fabrikas kelis kartus degė, bet vėl buvo atstatomas ir plečiamas. XX a. pirmojoje pusėje čia buvo gaminama ne tik celiuliozė, bet ir popierius, techninis spiritas. Fabriko teritorija užėmė 29 ha plotą tarp Malūnų (dabar Nemuno) gatvės ir Kuršiū marių. Čia stovėjo apie dvidešimt pastatų. Be to, fabrikui prie marių priklausė 5 ha miško medžiagos uostas. Įmonė bėgiais buvo sujungta su miesto pramoniniu geležinkeliu, o su Smeltės priemiesčiu ją jungė tramvajus.

Pirmąkart celiuliozė šiame Smeltėje, Klaipėdos priemiestyje, pastatytame fabrike buvo išvirta 1900 metais. Klaipėdos celiuliozės fabrikas buvo pastatytas labai patogioje vietoje - turtingo mediena Nemuno baseino žiotyse. Tad pigiu vandens keliu žaliava pasiekdavo fabriką ir nuosavoje jo krantinėje į jūrų garlaivius buvo pakraunama produkcija.

Gamybiniai - garo katilų, medienos paruošimo, mašinų, celiuliozės virimo, spirito - korpusai dviejų trijų aukštų iš raudonų plytų. Nuo gatvės ir nuo marių pusės matomi fasadai gražesni, sudėtingesnės architektūros, pavyzdžiui, iš gatvės matomą celiuliozės virimo korpusą skaido lizenos; gausu arkinių langų bei arkinių nišų (arkinio stiliaus įtaka).

Celiuliozės fabriko ir miesto panorama

1920 m. virš celiuliozės fabriko iškilo šimto metrų aukščio kaminas - aukščiausias mieste. Gamybinį kiemą nuo gatvės pusės užstojo gyvenamieji bei administraciniai pastatai. Tokie du skirtingos architektūros pastatai stovi abipus fabriko vartų. Vienas iš raudonų plytų, netinkuotas, su fachverkiniu antstatu - mezoninu. Lenktos fachverko konstrukcijos atitinka jugendo stiliaus estetinius reikalavimus. Frontonas ir stoglangiai su smailiais bokšteliais. Skirtingų aukščių laiptinės langai nederinti prie bendros langų linijos. Asimetriškas ir antrasis namas. Jo kampą pabrėžia bokštelis liauno kontūro stogu. 1908 m. fabrikas nupirko gretimą teritoriją ir čia įkūrė darbininkų koloniją.

Fabrikas, 1940 m.... po II pasaulinio karo... ir šiandien

Vokiečių įkurtas fabrikas iki 1923-iųjų jiems oficialiai ir priklausė. Vėliau, Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, iki pat II pasaulinio karo formaliai jis buvo lietuvių, o faktiškai - vokiečių nuosavybė.

Fabrikas buvo garsus ne tik Europoje, bet ir Amerikos žemynuose. Celiuliozė didelėmis partijomis buvo gabenama ir į Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Argentiną. 1938 m. rudenį ir 1939 m. vasarą fabriką nusiaubė du dideli gaisrai.

Karo metais į vermachtą buvo pašaukta 600 fabriko darbininkų ir tarnautojų. Tačiau įmonė dirbo toliau. Trūkstant darbo jėgos, fabriko teritorijoje atsirado svetimšalių darbininkų stovykla, talpinusi 250 žmonių.

Po karo šis namas virto Celiuliozės ir popieriaus kombinato bendrabučiu. Nacionalizuotas fabrikas akcine bendrove tapo 1994-aisiais. Įmonė yra, ko gero, vienintelė, turinti visus savo archyvus. Juose galima rasti informacijos apie dirbusiųjų skaičių, tautybę, atlyginimus bei daug kitų įdomių dalykų. Šiuo metu archyvai saugomi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Celioliozės fabrikas, XX a.p.pusė"Bega" terminalo adm.pastatai