I.Kanto mokykla, XX a 4 dešimt. Dar matosi katalikų bažnyčios bokštas. Leidėjas A.Hennig, Memel.Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas statybą sustabdė mokyklų statybas Klaipėdos mieste. Tik 1927 m. naujai nutiestoje I. Kanto gatvėje besikuriančiam gyvenamųjų namų rajonui miestas pastatė mokyklą. Ji buvo pavadinta filosofo Imanuelio Kanto vardu. Manoma, kad filosofo senelis yra gyvenęs Klaipėdoje.

Sis dviaukštis L raidės plano konstruktyvistinis pastatas atitrauktas nuo gatvės gana toli, priešais jį - plati juosta gazonams ir želdiniams. Mokykla dengta lėkštu stogu. Gatvės fasadas simetriškas, jo dalys gretinamos kontrasto principu: pabrėžtas centras ir pastato galai, kurie išmūryti iš tamsių klinkerinių plytų. Tarp laiptinės langų esantys intarpai skaido sienų plokštumas vertikaliai. Pirmajame centrinės dalies aukšte yra holas, o antrajame - salė. Pastato galuose - laiptinės, šalia jų - paradinės durys, paryškintos portalų. Kitos fasado plokštumos skaidomos horizontaliai lygiomis reljefinėmis juostomis.

Mokyklos sporto salė ir gyvenamosios patalpos priglaustos prie mokomojo korpuso galo. Sporto salė išklota parketu, dušų sienos apdailintos glazūruotomis plytelėmis. I. Kanto mokykloje buvo dvidešimt dvi klasės, gamtos mokslų laboratorija, piešimo kabinetas, pusrūsiuose - sargo butas, šildymo centras.

Jureivystės mokykla, 1948 m.

O jau po Antrojo pasaulinio karo, 1948 m. balandžio 8 d. buvo įsteigta Klaipėdos jūreivystės mokykla. Tai buvo uždaro tipo sukarinta mokslo įstaiga. Kursantai privalėjo gyventi mokykloje, laikytis griežto režimo, nešioti uniformą ir mokykloje, ir už jos ribų. Pirmaisiais metais reikiamų kabinetų mokykla neturėjo. Šturmanai žinojo navigacijos prietaisus tik iš knygų, o navigacinius kurso nustatymo uždavinius spręsdavo, naudodami daugiausia turimus Suomių įlankos jūrlapius. Nebuvo elektronavigacinių ir radionavigacinių prietaisų, jūrinės praktikos, astronomijos ir meteorologijos, vidaus degimo variklių ir laivų remonto kabinetų, mechaninių dirbtuvių.

Atkūrus nepriklausomybę, 1991 m. Klaipėdos jūreivystės mokykla buvo pavadinta Klaipėdos aukštesniąja jūreivystės mokykla (KAJM). Prasidėjo mokyklos perorientavimas rengiant specialistus ne tik žvejybos, bet ir visam Lietuvos laivynui. 1998 m. pavadinta Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto kolegija. 2001 m. reorganizuota į Lietuvos jūreivystės kolegiją - aukštąją  jūrininkų mokymo įstaigą.

2008 m. Lietuvos jūreivystės kolegija šventė 60-metį ir buvo pervadinta į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Nuolat modernizuojama mokymo bazė, įrengiami mokymo elektroniniai treniruokliai laivavedžiams ir laivų mechanikams. 2011 m. įrengtas Jūrų krovinių informacinių sistemų treniruoklis ir uosto ir laivybos vadybininikams. Per daugiau nei 60 metų mokykla yra išleidusi virš 12 tūkst. jūreivystės  specialistų.

1941 m. tai buvo vokiečių lakunū mokyklaŠiandien - Lietuvos jūreivstės kolegija