Paminklai ir skulptūros

18. "Žvejas" ir buvusi Rotušė

Rotušė - istorinis pastatas, kuriame per Napaleono karus laikinai gyveno (1807-1808) Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Tai buvo klasicistinio stiliaus namas, statytas XVIII pb.-XIX a. pr. ir priklausęs danų konsului Lorkui, o vėliau jo giminaičiui Consentiui. 1846m. miesto magistras nupirko šį pastatą, kuris tapo Klaipėdos rotuše.

1971 m. Jūros šventės metu priešais buvusią rotušę buvo pastatyta K. Kisielio skulptūra "Žvejys". Anksčiau toje vietoje stovėjo 1907 m. pergalės prieš Napaleoną šimtmečio atminimui pasatytas Borusios paminklas. Borusios paminklas kartais dar vadinamas Tautiniu paminklu - Klaipėda buvo vienintelis Prūsijos miestas, kurio nebuvo okupavusi Napaleono kariuomenė.

Po 1923 metų lietuviai sukilėliai nukėlė paminklą ir nugabeno į rotušės kiemą. Ketvirto dešimtmečio pabaigoje, sustiprėjus vietinių vokiečių nacionalistinėms nuotaikoms, jis buvo vėl atstatytas. Per Antrąjį pasaulinį karą paminklas dingo, o jo vietoje tarybiniais metais pastatyta "Žvejo" skulptūra. Aplink skulptūrą įrengtas, vasarą veikiantis, fontanas.

(Skulptorius K. Kisielius, architektas P. Šadauskas)

17. "Knechtai"

Danės upės krantinėje įrengti šeši knechtai Lietuvos buriuotojams, kurie pirmą kartą 1989 metais ryžosi perplaukti Atlantą ir jachtai „Ambersail" kuri 2009 m. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti apiplaukė aplink pasaulį.
(Skulptoriai A.Skiezgilas ir K. Pūdymas)

16. "Puodynė su pinigais"

(Danės upės krantinė, šalia "Meridiano")

Klaipėdos senamiestis pasipuošė dar vienu dekoratyviu elementu - prie pastato Tiltų gatvėje 1 galite išvysti išversta puodynę su monetomis.Pasak skulptūros autorės Inos Šuliak, šiame 1915-1916 metais statytame name veikė pirmoji uostamiesčio taupomoji kasa.

Bronzinė puodynė padaryta remiantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje esančiais eksponatais. Monetos skirtingos - įvairių dydžių, įvairių šalių ir laikotarpių, yra ir su Klaipėdos simbolika. Tokia įvairovė simbolizuoja tai, kad Klaipėda - uostamiestis, kur suplaukia prekiaujant su užsienio valstybėmis gauti pinigai.

(Skulptorė I. Šuliak)

15. "Lietuvos vardo 1000-mečio paminklas"

(Danės upės krantinėje, greta "Meridiano")

Klaipėdiečiai tauriai įprasmino Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Apie svarbią datą žmonėms byloja skvere prie „Meridiano“ paminklas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Danės pakrantę puošiantis kūrinys yra padarytas iš granito ir bronzos. Iš pastarosios nukaldintas ant žirgo jojantis raitelis - kunigaikštis Vytautas Didysis. Bronzinė figūra iškilo ant granitinio rutulio, kurį laiko apie 4 m aukščio kolona. Paminklo skulptūrinė dalis yra pasukta lygiagrečiai su Tiltų gatve, žirgo galva žiūri į Danės upę, o raitelio - į Biržos tiltą. Ant kolonos šiuolaikišku šriftu lietuvių ir lotynų kalbomis yra iškaldinta, kad paminklas skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Monumento statybą iniciavo Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo pirmininkas Valentinas Greičiūnas. Paminklas pastatytas jėgas suvienijusių miesto patriotų lėšomis. (Pastatytas 2009 m., Skulptorius R. Midvikis, architektas V. Mazurkevičius)

14. "Kaminkrėtys" ir "Laimės saga"

(Danės upės krantinėje, greta "Meridiano")

Ant "Žvejų" baro stogo įsitaisė bronzinio „kaminkrėčio“ skulptūra. Norint atgaivinti senąją kaminkrėčių legendą, atnešti Klaipėdos senamiesčiui daugiau laimės ir patrauklumo, sušildyti jo dvasią ir žmones pralinksminti, šalia burlaivio "Meridianas" buvo įkurdintas senamiesčio simbolis – „kaminkrėtys“.

Tikima, kad palietus prie pastato sienos pritvirtintą sagą mus visus aplankys laimė. Kaminkrėčiai visada buvo senųjų miestų palydovai, tačiau ši profesija beveik išnyko perėjus prie centralizuoto šildymo. Nedaug kas atsimena, kad gatvėje sutikus suodiną juodą kaminkrėtį reikėdavo paliesti jo drabužį arba čiupti už sagos (pageidautina juodos) ir sušnibždėti norą: kaminkrėčiai atneša laimę. Skulptūrą miestui padovanojo bendrovė "Pamario restauratorius". Skulptūra yra 2,4 metro ūgio ir maždaug 300 kg svorio.

(Skulptorius K. Pūdymas)