Paminklai ir skulptūros

29. Skulptūra "Undinėlė"

Klaipėda nuo šiol turi savąją undinėlę, išnirusią iš Dangės upės ir prabangiame soste viliojančią praeivius prie Biržos tilto, Karališkojoje krantinėje.

Atvėrus senovinių padavimų skrynią vietinių legendų apie undinėles išties yra. Legendoje minima Kuršių mariose gyvenanti paslaptinga, lelijų vainiku pasipuošusi mergelė, kuri ant iškilusios mažos salos pasirodanti žvaigždėtomis naktimis. Ir ta mergelė, marių undinėlė, garsiai ir žavingai dainuojanti, viliojanti pasiklausyti dangiškų dainų į savo salą. Jei kas, patikėjęs daina, šoka į bangas ir plaukia į tą pasirodžiusią salą, neilgai tenai džiaugiasi. Staiga atsiveria kiaurymė ir praryja nuplaukusį su visa sala. Taip, pasak legendos, daug jaunuolių, sužavėtų tos grakščios mergelės dainų, žuvo... Bronzinę Dangės undinėlės skulptūrą miestui dovanojo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Skulptūros autorius – Klaudijus Pūdymas.

28. Paminklas "Albatrosas"

2011 Gruodžio 3 d. Smiltynėje ties Lietuvos jūrų muziejumi iškilmingai atidengtas paminklas "Albatrosas", skirtas jūroje žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, finansavusios paminklo postamento statybą ir organizavusios jo iškilmingo atidengimo ceremoniją, generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad paminklus žmonės statosi sau, kad jie jiems primintų svarbius dalykus. Uosto vadovas tikisi, kad šis paminklas taps klaipėdiečių traukos centru.

Paminklo skulptorius Klaudijus Pūdymas pasidžiaugė, kad jo 12 m aukščio "Albatrosas" jau atlaikė pirmąją didelę audrą praėjusį savaitgalį. Dabar jis ramus, kad jis atlaikys ir visas kitas audras.

Taigi "Albatrosas" pakilo į amžinąjį skrydį. Norėtųsi, kad šis galingas, audras atlaikantis paukštis būtų visada gyvas klaipėdiečių širdyse.

26. Iešmininko skulptūra

(prie Autobusų stoties, S.Nėries g. 16).
Iešmininko skulptūra - tai dar vienas miestui savitumo suteikiantis ir apie XIX a. primenantis paminklas. Uostamiesčio menininko Klaudijaus Pūdymo sukurta senovine Rytprūsių geležinkelininko uniforma vilkinčio barzdoto iešmininko figūra papuošė teritoriją prie raudonplyčio kultūros paveldo pastato Salomėjos Nėries gatvėje.

Pasitempęs, solidaus amžiaus, barzdotas ir orus vyras vieną ranką užkišo už geležinkelininko uniformos švarko atlapo, kitoje laiko žibintą, kuriuo netrukus duos ženklą traukinio mašinistui - taip atrodo naujoji bronzinė skulptūra.Ji stovi netoli autobusų stoties, prie seno pastato, menančio laikus, kai iš Klaipėdos į aplinkines gyvenvietes siauruko bėgiais važinėdavo traukiniai.

XIX a. pabaigoje čia buvo įkurta pirmoji Klaipėdos krašte siaurojo geležinkelio stotis. Iešmininkas žiūri į kitapus gatvės geležinkelio stoties perone stovintį senovinį garvežį ir tai sieja abu objektus emociniu saitu. „Kurdamas šį darbą aš stengiausi atskleisti ne tiktai iešmininko išvaizdą, jo charakterio bruožus, bet ir praeities dvasią", - kalbėjo ir daugiau išnykusių senųjų profesijų savo kūriniuose įamžinęs skulptorius.

Bronzinis iešmininkas primena dar vieną uostamiesčio įžymybę - 1901-1934 m. įrengtomis 11 kilometrų ilgio linijomis dundėjusius tramvajus. Jie keleivius ir krovinius vežiojo iki 1939 m.

25. Paminklas Martynui Mažvydui

(Lietuvininkų aikštė)
Po didžiojo Klaipėdos gaisro (1854 m.) čia buvo pasodinta daug medžių. Aikštė buvo užstatyta tik XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje. XX a.pradžioje aikštės vienu pakraščiu ėjo tramvajaus bėgiai, vedantys į geležinkelio stotį. Galbūt manyta ateityje aikštę paversti reprezentacine. Vėliau aikštėje suaugo medžiai, buvo pastatyta suolų, pasodinta gėlių. Taip ji virto poilsio skveru. Aikštė buvo užstatyta.

1997 m.rugsėjo mėnesį buvusioje „pergalės" aikštėje pastatytas paminklas Martynui Mažvydui -„Katekizmo", pirmosios lietuviškos knygos autoriui, minint tos knygos išleidimo 450 metines. Skulptorius Regimantas Midvikis dirbo prie šios 3,5 m. granitinės skulptūros 4 metus. Akmeniniai stulpeliai priešais skulptūrą simbolizuoja mokyklos suolus. Aikštė pavadinta Lietuvininkų aikšte. Martynas Mažvydas gimė apie 1510 metus. Tiksli jo gimimo data ir vieta nežinomi, manoma, kad kažkur Žemaitijoje, galbūt prie Tytuvėnų. Martynas Mažvydas baigė Karaliaučiaus universitetą. Gyveno labai skurdžiai, visas lėšas skyrė knygoms ir literatūriniam darbui. "Katekizmą" išspausdino 1547 m.

Ši aikštė dar yra buvusi Liepojos, Kanto, Lenino, Pergalės aikšte.

24. Informacinis stulpas

Informacinis stulpas, XIX a.pab.1889 m. prie Biržos tilto pirkliai pastatė originalų informacinį stulpą, vadinamąją metrologinę koloną. Tai buvo keturkampis daugiau kaip penkių metrų aukščio stulpas, primenantis XVIII a. akmeninius pašto mylių stulpus, su stogeliu ir vėjo rože. Viršūnėje sukiojosi lengvas, ažūrinis vėjarodis. Kolonoje buvo įtaisytas mechaninis laikrodis, aneroidinis barometras su apsaugos stiklu, termometras, kontrolinis metras, buvo surašyti duomenys apie Saulės, Mėnulio tekėjimą ir nusileidimą, dienos ir nakties trukmę. Vidurinėje kolonos dalyje buvo pažymėta Klaipėdos geografinė padėtis bei kiti duomenys. Žmones prie kolonos ypač traukė automatas, kuris maždaug kas pusę minutės kaitaliojo dvidešimt reklaminių vaizdų. Kolona nugriauta apie 1908m. rekonstruojant biržą.

750-ies metų miesto jubiliejui, informacinis stulpas buvo atstatytas. Jis yra daug mažesnis nei ankstesnysis, tačiau atlieka tą pačią funkciją. Stulpo viduje yra pavaizduotas Klaipėdos žemėlapis ir surašyti svarbiausi duomenys.