Kūlių vartai

Viduramžių miestuose vartams buvo teikiama ypatinga reikšmė. Jie miestelėnus saugojo ne tik nuo priešų kariuomenių, bet ir plėšikų. Viduramžių laikotarpiu iš Klaipėdos miesto tvirtovės ir į ją galima buvo patekti tik pro vartus. Jie stovėjo net prie artimiausių gyvenviečių, vėliau įsiliejusių į miesto sudėtį. Vartai turėjo ir didelės finansinės reikšmės - padėjo kontroliuoti prekybą, apmokestinti įvežamas prekes. Jau XIII a. viduryje Ordino ir vyskupo sutartyje minimi dveji vartai. Lietuviai juos ne sykį buvo sugriovę.

Tačiau svarbiausi buvo treji vartai pagrindiniuose keliuose: kelyje iš miesto per Naująją Dangę ir Krūmamiestį į Kuršą – Tilto vartai, kelyje iš salos per senąją Dangę ir Friedricho priemiestį į Žemaitiją – Kūlių vartai ir Liepojos vartai. Miesto teritorija buvo juosiama pylimais ir grioviais. Tretieji, Malūnų vartai, buvo maždaug dabartinių Pilies ir Galinio Pylimo gatvių sankryžoje.

Akmenines Kūlių vartų liekanas dar pamena pokarinių klaipėdiečių karta, gyvenusi statiniuose maždaug toje vietoje, kur šiandien stūkso skulptorės Dalios Matulaitės skulptūra "Neringa".

Pravažiavus šiuos vartus kelias šakojosi dviem kryptimis: kairysis vedė dabartine Bangų gatve į vandens malūną prie dabartinio Trinyčių tvenkinio, o dešinysis vingiavo link Sendvario, nuo kurio galėjai dardėti Priekulės ir Tilžės link arba Gargždų kryptimi į Žemaitiją.

Kūlių Vartų gatvė, XX a.pr.Kūlių Vartų gatvė šiandien

Kūlių Vartų arka buvo Galinio Pylimo gatvės tęsinio zonoje. Dabar toje vietoje yra posūkis iš Taikos pr. į Galinio Pylimo gatvę. Pagal istoriką Joną Tatorį, prie Naujosios Danės, senamiesčio pusėje, stovėjo Tilto vartai. Antrieji vartai buvę prie Senosios Danės - dabartinės Tiltų ir Didžiosios Vandens gatvių sankryžoje. XVII a. supylus gynybinius pylimus, šie vartai perkelti prie dabartinės Bangų gatvės pradžios ir pavadinti Akmenų vartais. Jie bemat buvo "pakrikštyti" Kūlių vartais, nes žemaitiškai akmuo - kūlis. Taigi yra Kūlių Vartų gatvė (buv. Steintorstraße) yra akmeninių vartų gatvė.

Vaizdas į Fr.Vilhelmo g. nuo Kūlių Vartų g.Vaizdas į Friedricho senamiestį šiandien

Nuo pilies ir nuo gynybinių pylimų tam tikru atstumu buvo draudžiama statyti civilinius statinius. Po Septynerių metų (1754–1763) karo, pasak J.Tatorio, Klaipėda jau buvo „uždaras kareivių, amatininkų, smulkių pirklių bei karčemininkų miestas“. XVIII a. viduryje jis virto viena galingiausių Prūsijos miestų-tvirtovių.

Kūlių Vartų gatvė, 1962 m.Kūlių Vartų gatvė, 1974 m.

Alaus daryklos logotipas„Švyturys“ – seniausia Klaipėdos mieste veikianti Lietuvos alaus darykla, 1784 metais įkurta uostamiesčio pirklių Reinckių giminės. XVIII - XIX amžiuje alaus daryklų buvo nemažai, bet ši - vienintelė išlikusi.

Alaus daryklą Klaipėdoje įkūrė pirklys J. W. Reincke 1784 metais, ir nuo tol gamyklos herbą puošia jo giminės simbolis – jūrinis erelis. Fridricho priemiestyje veikianti darykla XIX a. susijungė su dvarininko T. Preusso bravoru ir tapo pagrindiniu miesto bravoru, verdančiu tradicinį Bock, bavariškąjį ir porterio alų, už kurį buvo apdovanotas dar 1883 metų Klaipėdos tarptautinėje verslo mugėje.

Daryklos informacija, XX a.pr.Klaipėdos akcijinis alaus bravoras buvo viena iš labiausiai įvertintų tarpukario Lietuvos alaus daryklų. Bendrovė turėjo savo mielių fabriką, vyno ir likerių sandėlį, garsėjo lengvu „Audit“ ir „Caramel“ alumi, kuris 1927 metų Lietuvos ūkio parodoje Klaipėdoje įvertintas medaliu.

Po karo atstatytoje ir „Švyturio“ vardu pavadintoje alaus darykloje alus pradėtas virti 1946 metais. Septintajame dešimtmetyje buvo sukurtas tradicinis „Baltijos“ alaus receptas, darykloje naudojamas iki šiol. Gamykla plėtėsi, ir iki Nepriklausomybės atgavimo ji tapo viena moderniausių Lietuvoje.

Daryklos pastatasGamybaGamyba

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Švyturys“ buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę. 1999 metais didžiąją dalį bendrovės akcijų įsigijo Danijos bendrovė „Carlsberg A/S“, kuri skyrė ženklias investicijas gamybai atnaujinti. 2001 m. „Švyturio“ ir „Utenos alaus“ daryklos susijungė į AB „Švyturys-Utenos alus“, o 2003 metų vasarį AB „Švyturys-Utenos alus“ reorganizuotas į UAB „Švyturys-Utenos alus“.

„Švyturio“ alaus darykloje tebenaudojama senoji vokiška gamybos technologija, kai alus brandinamas ne tik vertikaliose, bet ir horizontaliose talpose, kurios užtikrina unikalių skoninių ir aromatinių alaus savybių susiformavimą. Tokias talpas Lietuvoje iš didžiųjų alaus daryklų turi vienintelis „Švyturys“. Šiandien darykla priklauso „Carlsberg Group“ ir yra geriausiai žinomo lietuviško alaus pasaulyje gamintoja.

Pagrindiniai istoriniai faktai

•    1784 m. Klaipėdoje įkuriama pirklio J. W. Reincke alaus darykla.
•    1871 m. susijungė Theodoro Preusso ir Reincke palikuonių valdomos daryklos į Mėmelio akcijinį alaus bravorą, pramoninės alaus gamybos Klaipėdos krašte ilgametį lyderį.
•    1883 m. Klaipėdos akcijinio alaus bravoro aludariai pelnė pirmąjį aukso medalį už verdamo alaus kokybę Klaipėdos (tuometinio Mėmelio) krašto prekybos ir amatų mugėje.
•    1927 m. Klaipėdos akcijinio bravoro alus – vienas populiariausių tarpukario Lietuvoje, apdovanotas Lietuvos ūkio parodos Klaipėdoje medaliu.
•    Karo metais alaus darykla Klaipėdoje veikė „Ostquell“ vardu. 1944 m. ji beveik visiškai sugriauta, pokario metais atstatyta.

Senoji „Švyturio" alaus darykla, 1929 m.Naujo komplekso vizualizacija