YooTheme

Incoterms

Įžanga

Prekyba + transportas = INCOTERMS

incoterms_logo INCOTERMS: (angl. international commerce terms) – tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygos; tarptautinės taisyklės, numatančios specifines prekių pristatymo sąlygas užsienio prekyboje, jų rinkinys.

Prekyba ir transportas pasmerkti būti kartu. Prekyba glaudžiai susijusi su finansais (nuvežti kuo pigiau, kuo greičiau), todėl ji diktavo ir diktuos transporto plėtros sąlygas (tiek technine, tiek krovininių srautų geografijos prasme).

Kita vertus, transportas ir jo paslaugų pigimas leidžia iškelti gamybą toli nuo žaliavinių resursų vietos ir realizavimo rinkų. Kitais žodžiais tariant, transportas jau seniai keičia pasaulinės prekybos veidą.

Ir prekyba, ir transportas turi ne tik ilgą istoriją, bet ir greitai kintančią dabartį, kurios esminis požymis – didėjanti globalizacija. Dar XVIII–XX a. tarptautinės prekybos augimas Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje lėmė bendrų tarptautinės prekybos terminų atsiradimą. Šiais laikas skirtingų regionų ir skirtingų verslo tradicijų panašėjimas yra akivaizdus, dėl to vienodėja ir prekybos taisyklės. Svarbiausi dokumentai yra tarptautinės prekybos terminų aiškinimo taisyklės (INCOTERMS) ir Vienos Konvencija.

1936 m. Tarptautiniai prekybos rūmai (International Chamber of Commerce), norėdami unifikuoti ir aiškiai aprašyti prekybos terminus, išleido tarptautinės prekybos sąlygų rinkinį INCOTERMS (sutrumpinimas iš International Commercial Terms), kuris dažnai dar vadinamas "pristatymo sąlygomis". Šios taisyklės buvo taisytos 1953, 1967, 1976, 1980 ir 1990 metais. Naujausia versija buvo išleista 2000 m., ji ir vadinama INCOTERMS 2000.

INCOTERMS yra grupė triženklių kodų, kurie nurodo tarptautinio gabenimo organizavimo skirtingus variantus. Terminai leidžia pardavėjams ir pirkėjams iš skirtingų kultūrų ir skirtingų teisinių sistemų nuspręsti, kuriuo momentu atsakomybę ir mokėjimą už gabenimą, draudimą ir muitinės procedūras iš vienos sutarties šalies perima kita.

Poreikis suvienodinti prekių pristatymo (tiekimo) sąlygas atsirado dėl daugelio priežasčių. Kaip jau minėta, augant prekybai su užsienio šalimis, daugėjo ir tarptautinių sandorių, kartu daugėjo nesusipratimų ir ginčų dėl to, kas turi sumokėti už gabenimą ar jo dalį. Tokį nesusikalbėjimą daugiausia lėmė skirtingos prekybos tradicijos, per amžius susiklosčiusios skirtingose šalyse.

Vėlesniais metais prasidėjusi spartesnė pasaulio globalizacija tik dar labiau paspartino INCOTERMS taisyklių naudojimą tarptautinėje prekyboje. Jos padeda išvengti skirtingo pristatymo sąlygų interpretavimo, todėl leidžia sutaupyti nemažai laiko ir pinigų, kuriuos anksčiau prarasdavo eksportuotojai ir importuotojai.

INCOTERMS 2000 yra išverstos į daugiau nei 20 užsienio kalbų ir yra lengvai prieinamos daugybei pirkėjų bei pardavėjų visame pasaulyje.

Pasirinkę tinkamas pristatymo sąlygas pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl kainos ir neaiškumų, kas už ką moka, nekyla. Laikytis INCOTERMS sąlygų privaloma ne visuose valstybėse. Tačiau kai iškyla problemų, daug paprasčiau išsiaiškinti, kas už ką atsakingas, kai tarptautinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas INCOTERMS naudojimas.

Pristatymo sąlygos INCOTERMS yra suskirstytos į kelias grupes, kiekviena iš kurių žymima trijų raidžių akronimu, apibrėžiančiu pardavėjo atsakomybės ribas. Pasirinktos sąlygos turi būti įrašytos į įsigijimo arba transportavimo kontraktą. Jei INCOTERMS vadovaujamasi, tai turi būti daroma itin tiksliai. Tai reiškia, kad reikia vengti bet kokių interpretacijų.

Šalia INCOTERMS trijų raidžių santrumpos visada turi būti įrašytas išvykimo arba pristatymo vietos pavadinimas, pavyzdžiui: "FOB Hong Kong INCOTERMS 2000", "DDU Vilnius airport INCOTERMS 2000", "FCA Rotterdam INCOTERMS 2000". Šios pristatymo sąlygos neperduoda nuosavybės teisės.

Taip pat nenurodo momento, kada prekės pereina iš pardavėjo pirkėjui. Tai turi būti nurodyta prekybos sutartyje. Praktikoje dažniausiai nuo vežėjo priklauso, kada prekės patenka pirkėjo nuosavybėn. O vežėjui apsispręsti "padeda" ta šalis, kuri sumoka už krovinio gabenimą. Išimtis – jūrų transportas, kai naudojami originalūs jūriniai konosamentai (angl. Bill of Lading) ir nuosavybės teisė priklauso konosamento turėtojui. INCOTERMS apima tik prekių pardavimą ir nesusijusios su paslaugų bei nematerialiojo turto pardavimu.

INCOTERMS grupės

INCOTERMS 2000 yra suskirstytos į keturias grupes:
I) E grupė - išsiuntimas,
II) F grupė - pagrindinis pervežimas (transportavimas) neapmokėtas,
III) C grupė - pagrindinis pervežimas (transportavimas) apmokėtas,
IV) D grupė - pristatymas.

Taip pat žiūrėkite >>: Incoterms LR įstatyme

E grupė - išsiuntimas

Pirmoje grupėje tėra viena INCOTERMS sąlyga – EX Works (EXW).

Ex Works reiškia, kad pardavėjas perduoda prekes pirkėjui savo gamykloje (sandėlyje). Eksporto procedūra nėra atlikta. Pardavėjas neprisiima jokių įsipareigojimų pakrauti prekes į pirkėjo užsakytą transporto priemonę. Visa atsakomybė už prekių pakrovimą, gabenimą, muitinės procedūrų atlikimą tenka pirkėjui. Ex works yra taikoma visoms transporto rūšims.

F grupė – pagrindinis pervežimas (transportavimas) neapmokėtas

Antroje grupėje yra trys INCOTERMS sąlygos – FCA, FAS ir FOB.

1. FCA (Free Carrier) reiškia, kad pardavėjas atlieka eksporto procedūrą ir pristato prekes pirkėjo nurodytam vežėjui į pirkėjo nurodytą vietą. Jei ta nurodyta vieta yra pardavėjo gamykla (sandėlis), pakrauti prekes į pirkėjo užsakytą transporto priemonę įsipareigoja pardavėjas. Jei tai nėra pardavėjo gamykla (sandėlis), šiuos įsipareigojimus prisiima pirkėjas. FCA yra taikomos visoms transporto rūšims.

2. FAS (Free Alongside Ship) reiškia, kad pardavėjas pristato prekes iki pirkėjo nurodyto laivo pakrovimo vietos išsiuntimo uosto krantinėje. Pardavėjas taip pat atlieka eksporto procedūrą. Už visas kitas išlaidas uoste, taip pat gabenimą, yra atsakingas pirkėjas. Vežėją pasirenka pirkėjas. FAS yra taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui.

3. FOB (Free On Board) sąlygos yra panašios į FAS. Tik, skirtingai nuo FAS, už prekių pakrovimą į laivą yra atsakingas pardavėjas. Jis taip pat atlieka eksporto procedūrą. Vežėją pasirenka pirkėjas. FOB taip pat yra taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui.

C grupė – pagrindinis pervežimas (transportavimas) apmokėtas

Trečioje grupėje yra keturios INCOTERMS sąlygos – CFR, CIF, CPT ir CIP.

1. CFR (Cost and Freight) sąlygos taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui. CFR reiškia, kad pardavėjas yra atsakingas už prekių pristatymą iki pirkėjo nurodyto uosto. Pardavėjas pasirenka vežėją. Pardavėjas nėra atsakingas už prekių sugadinimą ar praradimą gabenimo metu. Už tai atsako pirkėjas.

2. CIF (Cost Insurance and Freight) kaip ir CFR taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui. Skirtumas tarp CIF ir CFR yra tas, kad pardavėjas turi apdrausti gabenamas prekes, nes jis yra atsakingas už prekių sugadinimą ar praradimą gabenimo metu. Vežėją pasirenka pardavėjas.

3. CPT (Carriage Paid To) sąlygos panašios į CFR, tik jos taikomos visoms transporto rūšims. Pardavėjas įsipareigoja pristatyti prekes į pirkėjo nurodytą vietą. Vežėją pasirenka pardavėjas. Pardavėjas nėra atsakingas už prekių sugadinimą ar praradimą gabenimo metu.

4. CIP (Carriage and Insurance Paid to) taikomos visoms transporto rūšims. Pardavėjas pasirenka vežėją ir pristato prekes į pirkėjo nurodytą vietą. Pardavėjas yra atsakingas už prekių sugadinimą ar praradimą gabenimo metu, todėl turi apdrausti gabenamas prekes.

D grupė – pristatymas

Ketvirtoje grupėje yra penkios INCOTERMS sąlygos – DAF, DES, DEQ, DDU ir DDP.

1. DAF (Delivered At Frontier) sąlygos taikomos visoms transporto rūšims, tačiau galutinis vežimas turi būti atliktas žeme (kelių arba geležinkelių transportu). Pardavėjas yra atsakingas už prekių pristatymą iki prekybos sutartyje nurodytos vietos pasienyje. Ta vieta turi būti prieš muitinės postą. Pardavėjas nėra atsakingas už prekių iškrovimą paskirties vietoje.

2. DES (Delivered Ex Ship) taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui. Pardavėjas pristato prekes į pirkėjo nurodytą uostą. Prekės patenka pirkėjo atsakomybėn dar laivo denyje, t. y. pardavėjas nėra atsakingas už prekių iškrovimą. Už importo procedūras atsakingas pirkėjas.

3. DEQ (Delivered Ex Quay) pasirenkamos, kai norima, kad atvykimo uoste pardavėjas įsipareigotų iškrauti prekes iš laivo denio į krantinę. DEQ taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui. Už importo procedūras atsakingas pirkėjas.

4. DDU (Delivered Duty Unpaid) taikomos visoms transporto rūšims. Pardavėjas prisiima įsipareigojimus pristatyti prekes į prekybos sutartyje nurodytą vietą, bet jis nėra atsakingas už prekių iškrovimą iš transporto priemonės. Už importo procedūrų atlikimą atsakingas pirkėjas. Jei dėl pirkėjo kaltės nepavyksta laiku atlikti importo procedūrų, jis pats turi padengti visas papildomas dėl to atsirandančias išlaidas.

5. DDP (Delivered Duty Paid) taip pat taikomos visoms transporto rūšims. Pardavėjas įsipareigoja pristatyti prekes į prekybos sutartyje nurodytą vietą, bet nėra atsakingas už prekių iškrovimą iš transporto priemonės. Už importo procedūrų atlikimą ir mokesčius atvykimo šalyje atsako pardavėjas. Jei dalį mokesčių pageidauja susimokėti pirkėjas, tai turi būti nurodyta prekybos sutartyje.

INCOTERMS praktika

Dažniausiai naudojamos INCOTERMS yra EXW, FCA, FOB, CIP ir DDU. Tačiau skirtinguose pasaulio kraštuose jų "populiarumas" nevienodas. Pavyzdžiui, Azijoje dažnai pasirenkamos FOB ir CIP INCOTERMS, Amerikoje – EXW ir DDU.

Neišvengiama ir klaidingų INCOTERMS interpretacijų. Dažniausiai pasitaikanti klaida yra susijusi su FOB naudojimu. Nors FOB pagal INCOTERMS 2000 yra taikomos tik jūrų transportui, šios sąlygos dažnai pasirenkamos ir siunčiant prekes oro transportu.

Svarbu pažymėti, kad tik dviejose INCOTERMS (CIF ir CIP) kalbama apie krovinio draudimą.

Tačiau nors pardavėjas ir privalo apdrausti prekes nuo sugadinimo ar praradimo gabenimo metu, pirkėjui derėtų pasidomėti, koks tai yra draudimas. Dažniausiai pardavėjai pasirenka minimalią draudimo sumą, kurios nepakaktų žalai atlyginti, todėl pirkėjui rekomenduotina pasirūpinti papildomu prekių draudimu.

Patys INCOTERMS 2000 autoriai atkreipia dėmesį į prekių pristatymo sąlygų traktavimo klaidas, kai INCOTERMS suprantamos kaip labiau susijusios su krovinio transportavimu, o ne pirkimo–pardavimo sutartimi. Iš tikrųjų jos susijusios tik su pirkėjo ir pardavėjo prekybiniais santykiais, nustatytais pirkimo–pardavimo sutartyje.

Kita pasitaikanti klaidinga nuomonė – INCOTERMS apima visas pirkėjo ir pardavėjo prievoles, kurias jie turi suderinti sutartyje. Tačiau tarptautiniam sandoriui dar galioja sutartys, susijusios su krovinio gabenimu, draudimu, sutartis su muitinės tarpininku ir kt.

Skirtingose šalyse vis dar esama tam tikrų esminių INCOTERMS juridinio traktavimo skirtumų. Vienose šalyse INCOTERMS nurodymas vykdant importo ir eksporto operacijas yra privalomas, kitose šios taisyklės gali būti tik rekomendacinio pobūdžio ir nuspręsti, kokiame kontekste atsakomybės terminai bus įtraukti į prekybos sutartį, turi besitariančios šalys.

Kai sutartyje nustatyta, kad šalys vadovausis INCOTERMS 2000 arba pasirinktomis trijų ženklų sąlygomis (EWX, DDU ar kt.), tuomet viskas tampa paprasčiau, jeigu netikėtai iškilusias problemas, deja, tenka spręsti teisme. Yra dar kelios priežastys, kodėl pirkimo–pardavimo sutartyje naudinga nustatyti INCOTERMS:

Tiek pardavėjams, tiek pirkėjams derėtis tampa daug paprasčiau, nes vien naudojant triženklius kodus yra aišku, kokią atsakomybę turi prisiimti besiderančios šalys.
Sutartį pasirašančioms šalims nebereikia perkrauti sutarties teksto nereikalingais šalių atsakomybės aprašymais, sutartis tampa labai lakoniška, nes INCOTERMS sąlygos yra aiškios, standartinės ir apima daugybę esminių klausimų.
Vykdant kontrakto sąlygas taip pat gali iškilti įvairių nesklandumų. INCOTERMS taikymas labai palengvina geriausios išeities paieškas visoms šalims, todėl viskas sutvarkoma greitai.

Į ką atkreipti dėmesį

Veiksniai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, nustatant pristatymo sąlygas:

C grupėje eksportuotojas apmoka transportavimo išlaidas, todėl svarbu tiksliai nurodyti pristatymo punktą, iki kurio turi būti apmokėtas transportavimas.
C grupėje eksportuotojas laikomas įvykdęs savo įsipareigojimus prekių išsiuntimo šalyje. Tai reiškia, kad į eksportuotojo įsipareigojimus įeina išlaidų apmokėjimas už prekių pervežimą įprastiniu būdu iki paskirties vietos, o atsitiktinio prekių sugadinimo ar praradimo rizika ir papildomos išlaidos, atsiradusios perdavus prekes transportuotojui, tenka pirkėjui.
Vartodamos C grupės terminus, šalys dažnai patikslina, iki kokio laipsnio eksportuotojas užtikrina transportavimą. Dažnai šalia termino yra nurodoma "su iškrovimu (landed)".
Dažnai pirkėjas šalia C grupės terminų siūlo prirašyti "iškrovimas (išsiuntimas) ne vėliau kaip…". Tačiau toks terminas yra dviprasmiškas, nes bet kokia vėlavimo rizika gabenimo metu šioje terminų grupėje tenka pirkėjui.
Pagal D grupės terminus eksportuotojas atsako už prekių pristatymą į numatytą punktą ar uostą. Eksportuotojui priklauso visa rizika ir jis apmoka visas išlaidas už prekių pristatymą į numatytą vietą.
Pagal DAF, DES, DDU ir DEQ terminus eksportuotojas neprivalo sutvarkyti būtinų importo formalumų, o pagal DDP eksportuotojas privalo sutvarkyti visus prekių importo formalumus.
Prekių praradimo ir sugadinimo rizika, taip pat įsipareigojimai apmokėti tam tikras išlaidas pereina iš eksportuotojo pirkėjui nuo to momento, kai eksportuotojas įvykdo prekių tiekimo įsipareigojimus.

INCOTERMS 2000 schemos

INCOTERMS bus lengviau suprasti pagal šias schemas. Galite naudoti arba šią schemą (liet.kalba) - icon Incoterms_2000 , arba žiūrėti kitą schemą anglu kalba.
Incoterms 2010 schemą žr. čia.

Pagrindiniai faktoriai schemuose - pistatymo vieta, transporto išlaidos, rizika ir draudimas. Skirtingos Incoterms sąlygos atitikamai įtakuoja ir šių faktorių pasiskirstymą tarp Pardavėjo ir Pirkėjo. Krovinio Pardavėjui patogiau bus naudotis antra schema, kurioje pavaizdotas rizikos, prekių ir transporto kaštu pasiskirstymas.

INCOTERMS 2010 naujienos ir schema

Nuo 2011 metų sausio 1 d. įsigalios nauja tarptautinės prekybos terminų "Incoterms 2010" redakcija, atitinkanti naujausias verslo tendencijas bei sutartinių santykių raidą.

Šie Tarptautinių prekybos rūmų (angl. International Chamber of Commerce, ICC) – ICC, sukurti terminai "Incoterms". tarptautinėje prekyboje naudojami nuo 1936 m. Paskutinį kartą terminai buvo atnaujinti 2000 m.

Naujoje, per dešimtmetį pasikeitusias verslo realijas atitinkančioje "Incoterms 2010" redakcijoje atsisakyta dviejų terminų, juos apjungiant su kitais: terminus DDU (Pristatytas, muitas nesumokėtas), DAF (Pristatyta iki sienos), DEQ (Pristatyta krantinėje, muitas sumokėtas) ir DDP (Pristatyta, muitas sumokėtas) pakeitė du kokybiškai nauji terminai DAP (Pristatyta į vietą) ir DAT (Pristatyta į terminalą). Tokiu būdu bendras "Incoterms" skaičius sumažėjo nuo 13 iki 11.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad net ir naudojant Incoterms, yra neišvengiamas susitariančių šalių valstybių nacionalinės teisės taikymas, galintis turėti įtakos "Incoterms" termino turiniui.

Naują Incoterms 2010 schema ( PDF formatu) galite atsisiusti iš čia.

Siekiant palengvinti terminų naudojimą pasikeitė "Incoterms" sugrupavimas – naujoje redakcijoje yra išskiriami terminai, skirti tik jūrų transportui ir kiti, skirti bet kokiam transportui, išskyrus jūrų. Be to, atsižvelgiant į elektroninių technologijų plėtrą, buvo atsisakyta kai kurių dokumentų, pakeičiant juos elektroniniais.

Terminai, naudojami bet kuriam transportavimo būdui:
CIP - Carriage and Insurance Paid
CPT - Carriage Paid To
DAP - Delivered At Place
DAT - Delivered At Terminal
DDP - Delivered Duty Paid
EXW - Ex Works
FCA - Free Carrier

Terminai, naudojami jūrų (upių) transportui:
CFR - Cost and Freight
CIF - Cost, Insurance and Freight
FAS - Free Alongside Ship
FOB - Free On Board

Taip pat siekiant populiarinti "Incoterms" naudojimą ir tinkamai paaiškinti terminus mažiau patyrusiems vartotojams, naujojoje redakcijoje buvo įvesti atskirų "Incoterms" grupių aprašymai, bendrais bruožais išdėstant esmines konkrečių terminų naudojimo sąlygas.

Jei suprantate anglų kalbą, galite peržiūrėti trumpą Incoterms 2010 prezentaciją:

Parkai ir skverai

Tema: YooTheme

1. Dangės skveras

Danės skvere aptinkama nemaža dendrofloros įvairovė.Skvere išsiskiria brandžių platanlapių klevų grupė. Palei centrinį skvero taką auga baltažiedės robinijos. Vertingesni augalai: platanlapis, ginalinis ir trakinis klevai, didžialapė liepa, baltažiedė robinija, švedinis šermukšnis, europinis maumedis, tarpinė forsitija, Zyboldo obelis ir kt. Išsiskiria brandžių platanlapių klevų grupė, japoninių vyšnių sakūrų grupė.

2. Draugystės parkas

Draugystės parkas randasi pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Tai buvusios jau XVII a. įsikūrusios Gedminų (Gotzhofen) dvaro valdos teritorija. Po karo išlikę dvaro ūkiniai pastatai buvo nugriauti, o dvaro pastatas 1978 metais buvo restauruotas ir pritaikytas mokymo įstaigai. Buvusi dvaro teritorija buvo sutvarkyta ir pritaikyta gyventojų poilsio poreikiams. Parke auga vietinės kilmės ir introdukuoti (svetimžemiai) augalai. Iš vertingiausių - paprastasis ir raudonasis ąžuolai, paprastasis bukas, baltažiedė robinija, europinis maumedis, paprastasis ir švedinis šermukšniai, uoginė obelis, paprastasis kaštonas, didžialapė liepa ir kt.

Didesnėje dalyje parko teritorijos vyrauja pusamžiai medžiai. Šiaurinėje parko dalyje susiformavęs kiek per tankus, tačiau gana patrauklus paprastųjų kaštonų, raudonųjų ąžuolų, didžialapių liepų bei paprastųjų uosių želdynas. Pietinėje parko dalyje, prie tvenkinio bei šalia Balsio menų gimnazijos, išsiskiria brandžių medžių - paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bukų, paprastųjų vinkšnų, mažalapių liepų - grupė. Vertinga paprastųjų kaštonų alėja. Centrinėje parko dalyje grupėmis pasodinti paprastieji uosiai, karpotieji beržai, paprastosios eglės. Parke yra įrengtas dviračių takas.

3. Gamtininkų Mino Zoo centras

Jonušų km., Klaipėdos raj. (10-as km važiuojant automagistrale Klaipėda - Vilnius)

Gamtininkų Mino Zoo centras
Darbo laikas:
Nuo 11.01 d. iki 03.31 d. VI-VII bei švenčių dienomis nuo 10:00 iki 17:00 val.
Nuo 04.01 d. iki 10.31 d. I-VII nuo 10:00 iki 20:00 val.
Mob. +370 687 10283, Tel. +370 46 475 063

4. Girulių miškas

Girulių miškas - tai vertingiausia biologinės įvairovės požiūriu miesto dalis. Girulių miške vyrauja spygliuočių medynai su retu lapuočių pomiškiu. Sausose augavietėse įsivyrauja šluotsmilginiai pušynai. Medžių arde dominuoja paprastoji pušis, vietomis su karpuotoju beržu. Trakas negausus, auga paprastasis šaltekšnis, paprastasis šermukšnis. Žolių arde dominuoja lanksčioji šluotsmilgė, pastoviai sutinkama smiltyninė viksva, auga pievinis kupolis. Mažesnius plotus užima kerpinis ar kriaušlapinis pušynas. Reljefo pažemėjimuose, drėgnose vietose auga dilgėliniai ar viksvniai juodalksnynai. Žolių ardo žolynas – aukštaūgis. Dilgėliniuose juodalksnynuose gausiai auga didžioji dilgėlė. Centrinėje miško dalyje išlikęs brandžių raudonųjų ąžuolų bei paprastojo buko medynas. Girulių miško pietrytiniame pakraštyje yra Alaukio ežerėlis, apaugęs dilgėliniu juodalksnynu. Pakrantėse veši plačialapis švendras, kupstinė šluotsmilgė, vandeninė monažolė, pelkinė puriena.

Literatūroje minimos saugomos augalų rūšys, augančios Girulių miške: šaltininė menuva (Montia fontana) – 4 apsaugos kategorija, gebenlapė veronika (Veronica hederifilia) ir ankstyvoji smilgenė (Aira praecox)– 3 apsaugos kategorija. Šių rūšių radavietės pakartotinai stebėtos nebuvo.

5. Jono kalnelis

"Jono kalnelio” kompleksą sudaro 3 atskiros teritorijos: pirmoji – Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji – Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896 m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1627-1629 m., vadovaujant inžinieriui K. Roze (Ch. Rose), miestą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje. Vėliau pylimai rekonstruoti dar ir XVIII a. viduryje. To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo Naujoji Danės upė, todėl patekti į miestą buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.

Miestas XVII-XVIII a. iškentė švedų ir rusų kariuomenių užėmimus. Šie bastioniniai įtvirtinimai mena ir garsaus rusų karvedžio Aleksandro Suvorovo vardą, kuris rusų armijai užėmus Klaipėdą per Septynerių metų karą ėjo komendanto pareigas.

XVIII a. antroje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą, vartus pradėjo griauti plytoms, pylimus išnuomoti, griovius užpilti žemėmis, todėl XX a. išliko tik nedideli sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentai. Ryškiausiai įtvirtinimų vaizdas atsiskleidžia nuo Turgaus gatvės gale esančių bastionų, istoriniuose planuose vadinamų Geldern ir Purmark vardais. Priešais juos matosi apsauginio griovio vanduo ir vienintelis išlikęs ravelinas. 1994-1997 m. šios gynybinių įtvirtinimų liekanos buvo restauruotos (projekto autorius V. Šliogeris).

6. Klaipėdos universiteto Botanikos sodas

(Kretingos g. 92, LT-92327 Klaipėda), www.ku.lt/sodas

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas yra įsikūręs buvusio Karališkojo Tauralaukio parko teritorijoje. 1802 metais birželio mėnesį Tauralaukio dvare įvyko garsusis Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Tai buvo nuo Friedricho I ir Petro Didžiojo laikų pirmasis Prūsijos ir Rusijos monarchų susitikimas. Klaipėda tapo žinomu karališkojo susitikimo miestu. Tai suteikė miestui garbės ir pasitikėjimo. Istorikai vieningi dėl teiginio, kad joks kitas valdovų susitikimas nebuvo toks ilgalaikis ir įtakingas, kaip šis Prūsijos ir Rusijos valdovų susitikimas Klaipėdoje.

Ši draugystė turėjo įtakos ir pergalei prieš Napoleoną. Čia gimusios ilgos draugystės tarp dviejų monarchų (tarp dviejų karališkųjų dinastijų – Romanovų ir Hohencolerių) prisiminimui buvo pasodintas parkas. Parko takai anglišku stiliumi buvo suplanuoti laisvai, vingriomis linijomis. Augo ąžuolai, liepos, platanai, veimutinės pušys, kaštonai. O aplink apskritą gėlyną šalia centrinio dvaro pastato – dekoratyviniai krūmai. Vėlesniais laikais Klaipėdoje, o taip pat ir Tauralaukyje dažnai lankėsi Wilhelmo III ir Luizės palikuonys ir sosto įpėdiniai.

Nuo pat Botanikos sodo įkūrimo pradžios (1993 metų) dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami trijose kolekcijose: dendrologinėje, vaistinių ir prieskoninių augalų bei žolinių dekoratyvinių augalų (daugiamečių ir vienamečių gėlių). Šiuo metu Botanikos sode iš viso eksponuojama beveik 3000 skirtingų pavadinimų augalų.

7. Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Kuršiu nerijos nacionalinio parko gamtos ekspozicija
Smiltynės g. 11, www.nerija.lt

Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 m. balandžio 23 d. Tai vertingiausias gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksas su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniu paveldu.

Kuršių nerija priskiriama pajūrio klimatiniam rajonui, kurį smarkiai veikia Baltijos jūra. Šiame parke galima aplankyti: Lapnugario kraštovaizdžio draustinį, Juodkrantės kraštovaizdžio draustinį, Karvaičių kraštovaizdžio draustinį, Parnidžio kraštovaizdžio draustinį.

8. Pajūrio regioninis parkas

www.pajuris.info/lt

Pajūrio regioninis parkas - tai valstybės saugoma Lietuvos pajūrio teritorija nuo Klaipėdos iki Senosios Palangos. Parko plotas užima 5033ha sausumoje ir 30km jūros akvatorijoje. Lietuvos žemyninio pajūrio ruožas yra neilgas, bet čia gausu nuostabių vietų, kuriose žmonės, atitrūkę nuo miesto kasdienybės, mėgsta pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį. Siekdama išsaugoti puikius pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros objektus, o kartu ir sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtojimui.

Parke yra Placio gamtinis rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės talasologinis (jūrinis) ir Karklės etnokultūrinis draustiniai, rekreacinės bei žemės ūkio teritorijos.

9. Parkas prie Reikjaviko ir Smiltelės gatvių

Reikjaviko ir Smiltelės gatvių parkas įdomus bioįvairovę didinančiais kraštovaizdžio elementais. Vakarinėje dalyje yra bevardis tvenkinys, rytinėje - kalva (pagal šalia esančios gatvės pavadinimą, vadinama - Simonaitytės kalnu). Miškelyje išlikęs natūraliems drėgniems juodalksnynams artima žolinių augalų rūšinė sudėtis. Visoje teritorijoje išsibarstę natūralūs gojeliai, aptinkama brandžių medžių ir naujai pasodintų. Daugelis medžių, ypač paprastieji uosiai, juodalksniai, paprastosios vinkšnos yra įspūdingų matmenų, jų kamieno apimtis siekia 3-4 metrus. Čia dar auga juodasis šeivamedis ir paprastoji ieva.

10. Poilsio parkas

Polisio parkas randasi prie Klaipėdos Universiteto, šiarinėje miesto dalyje. Šiam parkui taip pat priklauso "Vasaros" estrada.

11. Saugomi medžiai Klaipėdos mieste

Siekdama išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2006 metų vasario mėnesį keturis paprastuosius ąžuolus ir vieną paprastąjį uosį paskelbė savivaldybės saugomais botaniniais paveldo objektais. Šie medžiai pasižymi išskirtiniu amžiumi, matmenimis, estetiniu bei dendrologiniu požiūriu.

Storiausias ąžuolas auga Jaunystės g. 24 (Paupio gyvenvietė). Jo apimtis – 3,55 m, lajos plotis – 21 m, aukštis – 18 m, amžius apie 200 metų. Jam suteiktas Paupio ąžuolo pavadinimas.

Kitas ąžuolas, pavadintas Plačiašakiu ąžuolu, auga J. Janonio g. 3. Jo apimtis - 3,26 m, lajos plotis - 21 m, aukštis - 21 m, amžius apie 180 metų.

S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankryžos skvere savo grožiu puikuojasi Skvero ąžuolas. Jo apimtis - 3,5 m, lajos plotis - 24-25 m, aukštis - 25 m, amžius apie 200 - 220 metų (nuotraukoje).

Ketvirtasis ąžuolas puošia I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kiemą (Herkaus Manto g. 25) ir pavadintas Bibliotekos ąžuolu. Jo apimtis - 3,15 m, lajos plotis - 18 m, aukštis - 18 m, amžius apie 200 metų.

Vienintelis saugotinu paskelbtas uosis auga Paupio gyvenvietėje. Jo Apimtis – 4,30 m, lajos plotis – 20 m, aukštis – 23 m, amžius apie 200 metų. Jis pavadintas Storuoju uosiu.

12. Skulptūrų parkas

(Tarp K. Donelaičio, Liepų, Trilapio ir S. Daukanto g.)

Skulptūrų parkas įkurtas 1977-aisiais, jame 116 skulptūrų, kurtų 67 skulptorių per15 metų.Čia pamatysite moderniosios lietuvių skulptūros galeriją po atviru dangumi. Pasivaikščiosite Klaipėdos XIX a. - XX a. pirmos pusės istorijos pėdsakais (J. L. Vynerio kapas, 1923 m. sukilimo memorialas, II Pasaulinio karo atminties vietos, Negrįžusių iš jūros atminimui ir kt.). Pailsėsite medžių bei meno prieglobstyje.

Anot istorikų, jau užaugo ištisa klaipėdiečių karta, net nežinančių, kad šioje vietoje buvo miesto kapinės. Jose, įvairių šaltinių teigimu, galėjo būti palaidota apie 40 tūkst. senosios Klaipėdos gyventojų, tarp jų ir įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų. Kapinės, kaip teigiama, veikė nuo 1820-ųjų. Yra išlikusių ir graviūrų, vaizduojančių, kaip atrodė tuometės kapinės, kuriose laidoti įvairiais religijas išpažinę žmonės.

Skulptūrų parkas įkurtas senųjų miesto kapinių, veikusių 1820-1959 m., vietoje. 1820 m. buvo atidarytos centrinės miesto kapinės prie dabartinių Liepų ir Trilapio gatvių. 1970–1977 m. kapinės buvo naikinamos. Kapavietės buvo sulygintos Sovietų valdžios įsąkymu. Šiandien likę tik keli antkapiai. Parke galime pamatyti paminklą tiems, kurie čia buvo palaidoti iki 1944 m.

Po nepriklausomybės atgavimo prabėgus beveik porai dešimtmečių pasigirdo siūlymų atgaivinti kapines. Juolab, kad procesas darosi nebevaldomas – žmonės ėmė nešti į parką gėles, vietomis matoma, jog formuojami kauburėliai, uždegamos žvakutės. Parke stovi paminklas 1923 metų sukilimo dalyviams. Jo autorius – Brakas. Čia palaidoti žuvę sukilėliai Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos mūšyje. Paminklas-obeliskas buvo pastatytas 1925 m. ir yra autentiškas damarkacinis (pasienio) stulpas, skyręs Mažąją Lietuvą nuo Didžiosios.

1977 m. buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros.Parke stovi ir paminklas skirtas Vyneriui. Paminklas grįžo čionai per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų. Panteoną saugojo Varkalis. 1975 m., po pokario dešimtmečiu suformuotų sovietinių karių kapų rekonstrukcijos, buvo pastatytas naujas kardo formos paminklas, kuris tebestovi iki šiol.

Šiandien Skulptūrų parkas – viena patraukliausių vietų miesto centre. Šiltosiomis dienomis čia vežimėlius linguoja mamos, užrašus nagrinėja Menų fakulteto studentai, ant suolelių ilsisi senjorai, o krepšinio aikštelėje be perstojo bumbsi kamuolys. Per kelis dešimtmečius parke atsirado apie 100 skulptūrų.

13. Storosios liepos skveras

Storosios liepos skveras randasi pietinėje Klaipėdos dalyje, buvusioje XVIII a. Špichuto (Speckischken) dvaro valdos teritorijoje. Skvere aptinkama 18 medžių ir krūmų rūšių. Čia vyrauja šie medžiai: paprastasis klevas, mažalapė bei paprastoji liepos, kanadinė tuopa. Taip pat gausu paprastųjų šermukšnių, karpotųjų beržų, paprastųjų ąžuolų. Skvero centre yra brandžių - paprastojo ąžuolo, mažalapės liepos, paprastojo kaštono - medžių alėja. Šio skvero pasididžiavimas - gamtos paminklu paskelbta storoji liepa. Šis medis maloniai nuteikia kiekvieną, apsilankiusį skvere.

14. Treko parkas

Treko parkas randasi šalia Šv. Kazimiero bažnyčios. Parko teritorija - tai buvusio Karališkojo miškelio dalis. Čia vyrauja juodalksniai ir paprastieji skroblai, gausu paprastųjų uosių, mažalapių bei paprastųjų liepų, paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bei uosialapių klevų. Vienas vertingiausių šio parko medžių - paprastasis bukas. Parke išsiskiria brandžių mažalapių liepų grupės, augančios abipus Šv. Kazimiero bažnyčios. Vertinga paprastųjų ąžuolų grupė, ypač šios rūšies glaustašakė forma.

15. Trinyčių parkas

Trinyčių parkas - tai vienas iš vaizdingiausių parkų mieste. Šioje teritorijoje XVIII a. buvo įsikūrusios Joniškės(Janischken), Būtsargių(Budsargen) ir Justenhofo(Justenhof) dvarų sodybos. Šiandien parke augantys augalai, tai šių dvarų parkų likučiai. Parke dominuojančios medžių rūšys: mažalapė ir paprastoji liepa, trapusis gluosnis, paprastasis klevas, uosialapis klevas, paprastasis uosis. Parke augantys vertingi krūmai: baltauodė meškytė, sidabriniai žilakrūmiai. Vertingos sodinių putinų, Vanhuto lanksvų grupės, šiaurės vakarų pakrantėje auga miškinė mėta. Pavieniui aptinkami miškiniai erškėčiai, darželiniai jazminai.

Svarbus parko akcentas ir kraštovaizdžio elementas - tvenkinys, minimas jau nuo XVI amžiaus kaip Malūno tvenkinys. Jis buvo dalis Danės upės atšakų, vėliau pastatyta užtvanka. Tvenkinio pakrantės apaugusios nendrais, švendrais, ajerais, viksvomis, vilkdalgiais. Nemaža čia vandens augalų: lūgnių, elodėjų, papliauškų, plūdenų. Miestiečiai mėgsta lesinti didžiąsias antis, laukius, gulbes. Prie Trinyčių tvenkinio retkarčiais atklysta bebrai, pastebėtos ondatros.