Pasileiskime maršrutais po giliomis jūrinėmis tradicijomis garsėjantį senosios Klaipėdos miestą. Prisiminkime Klaipėdos uosto istoriją. Pasigilinkime, kaip klestinčios miesto laivininkystės bendrovės ir įvairios firmos formavo Klaipėdos vaizdą ir jo charakterį. Pasidomėkime, kur slypėjo uosto reikšmė. Čia Jūs sužinosite, ir kas tie „vandens klerkai", kokį uostą vadino „Vandens sodu", o kokį — „Baseinu" ir kodėl, ką veikdavo tituluojami vandeniais vyrai, kas sėdėdavo Klaipėdos jūrininkų draugijos „Neptūnas" seniūno krėsle, kokias svajones audė „sausumos žiurkės ir jūros vilkai", gurkšnodami grogą, apie kurį sakoma: „Romo būtinai, cukraus galima, vandens nereikia..." Malonios pažintinės kelionės senosios, gražiosios, mielosios Klaipėdos vandens keliais...

1252 m. Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino susitarimu pastatyta Klaipėdos pilis. Salia pilies įkurtas uostelis, į kurį atplaukdavo Liubeko, Bremeno pirklių laivai. Iki XVIII a. Dangės uostas buvo svarbiausias jūrų prekybos uostas ir gyvavo iki XX a. vid.

XVI a. vid. Klaipėdos konkurentai dancigiečiai užvertė Dangės uostą akmenimis, todėl iki 1820 m. į upę galėjo įplaukti tik nedideli laivai. 1797 m. vyriausiojo pylimų inspektoriaus S. Lilientalio pastebėjimu, šis uostas „tarnauja tik laivams peržiemoti ir mažesniems laivams, kurių grimzlė ne didesnė kaip 9-10 pėdų. Jie gali pasikrauti tik žemiau, prie sandėlių ir sankrovų." 1740 m. karališkoji kasa akmenų iškėlimo darbams skyrė 3000 talerių. Akmenys buvo ištraukti 1814 m.