Prekyba + transportas = INCOTERMS
INCOTERMS: (angl. international commerce terms) – tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygos; tarptautinės taisyklės, numatančios specifines prekių pristatymo sąlygas užsienio prekyboje, jų rinkinys.
Prekyba ir transportas pasmerkti būti kartu. Prekyba glaudžiai susijusi su finansais (nuvežti kuo pigiau, kuo greičiau), todėl ji diktavo ir diktuos transporto plėtros sąlygas (tiek technine, tiek krovininių srautų geografijos prasme).
Kita vertus, transportas ir jo paslaugų pigimas leidžia iškelti gamybą toli nuo žaliavinių resursų vietos ir realizavimo rinkų. Kitais žodžiais tariant, transportas jau seniai keičia pasaulinės prekybos veidą.
Ir prekyba, ir transportas turi ne tik ilgą istoriją, bet ir greitai kintančią dabartį, kurios esminis požymis – didėjanti globalizacija. Dar XVIII–XX a. tarptautinės prekybos augimas Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje lėmė bendrų tarptautinės prekybos terminų atsiradimą. Šiais laikas skirtingų regionų ir skirtingų verslo tradicijų panašėjimas yra akivaizdus, dėl to vienodėja ir prekybos taisyklės. Svarbiausi dokumentai yra tarptautinės prekybos terminų aiškinimo taisyklės (INCOTERMS) ir Vienos Konvencija.
1936 m. Tarptautiniai prekybos rūmai (International Chamber of Commerce), norėdami unifikuoti ir aiškiai aprašyti prekybos terminus, išleido tarptautinės prekybos sąlygų rinkinį INCOTERMS (sutrumpinimas iš International Commercial Terms), kuris dažnai dar vadinamas "pristatymo sąlygomis". Šios taisyklės buvo taisytos 1953, 1967, 1976, 1980 ir 1990 metais. Naujausia versija buvo išleista 2000 m., ji ir vadinama INCOTERMS 2000.
INCOTERMS yra grupė triženklių kodų, kurie nurodo tarptautinio gabenimo organizavimo skirtingus variantus. Terminai leidžia pardavėjams ir pirkėjams iš skirtingų kultūrų ir skirtingų teisinių sistemų nuspręsti, kuriuo momentu atsakomybę ir mokėjimą už gabenimą, draudimą ir muitinės procedūras iš vienos sutarties šalies perima kita.
Poreikis suvienodinti prekių pristatymo (tiekimo) sąlygas atsirado dėl daugelio priežasčių. Kaip jau minėta, augant prekybai su užsienio šalimis, daugėjo ir tarptautinių sandorių, kartu daugėjo nesusipratimų ir ginčų dėl to, kas turi sumokėti už gabenimą ar jo dalį. Tokį nesusikalbėjimą daugiausia lėmė skirtingos prekybos tradicijos, per amžius susiklosčiusios skirtingose šalyse.
Vėlesniais metais prasidėjusi spartesnė pasaulio globalizacija tik dar labiau paspartino INCOTERMS taisyklių naudojimą tarptautinėje prekyboje. Jos padeda išvengti skirtingo pristatymo sąlygų interpretavimo, todėl leidžia sutaupyti nemažai laiko ir pinigų, kuriuos anksčiau prarasdavo eksportuotojai ir importuotojai.
INCOTERMS 2000 yra išverstos į daugiau nei 20 užsienio kalbų ir yra lengvai prieinamos daugybei pirkėjų bei pardavėjų visame pasaulyje.
Pasirinkę tinkamas pristatymo sąlygas pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl kainos ir neaiškumų, kas už ką moka, nekyla. Laikytis INCOTERMS sąlygų privaloma ne visuose valstybėse. Tačiau kai iškyla problemų, daug paprasčiau išsiaiškinti, kas už ką atsakingas, kai tarptautinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas INCOTERMS naudojimas.
Pristatymo sąlygos INCOTERMS yra suskirstytos į kelias grupes, kiekviena iš kurių žymima trijų raidžių akronimu, apibrėžiančiu pardavėjo atsakomybės ribas. Pasirinktos sąlygos turi būti įrašytos į įsigijimo arba transportavimo kontraktą. Jei INCOTERMS vadovaujamasi, tai turi būti daroma itin tiksliai. Tai reiškia, kad reikia vengti bet kokių interpretacijų.
Šalia INCOTERMS trijų raidžių santrumpos visada turi būti įrašytas išvykimo arba pristatymo vietos pavadinimas, pavyzdžiui: "FOB Hong Kong INCOTERMS 2000", "DDU Vilnius airport INCOTERMS 2000", "FCA Rotterdam INCOTERMS 2000". Šios pristatymo sąlygos neperduoda nuosavybės teisės.
Taip pat nenurodo momento, kada prekės pereina iš pardavėjo pirkėjui. Tai turi būti nurodyta prekybos sutartyje. Praktikoje dažniausiai nuo vežėjo priklauso, kada prekės patenka pirkėjo nuosavybėn. O vežėjui apsispręsti "padeda" ta šalis, kuri sumoka už krovinio gabenimą. Išimtis – jūrų transportas, kai naudojami originalūs jūriniai konosamentai (angl. Bill of Lading) ir nuosavybės teisė priklauso konosamento turėtojui. INCOTERMS apima tik prekių pardavimą ir nesusijusios su paslaugų bei nematerialiojo turto pardavimu.