Žvilgsnis į 1854 m. uosto ekspedijavimo darbą

Klaipėda, 1854 m. lapkričio 15 d.

    Klaipėda— savotiška vieta, palikusi man tikrai keistą įspūdį. Atidžiau pažvelgus, ji atrodo lyg milžiniškas kaimas, nusidriekęs turbūt gerą mylią, jeigu skaičiuotume nuo švyturio iki Malūnų priemiesčio atokiausio užkampio. Neprastai atrodo krantinės palei upę ir likusioji vidurinė miesto dalis aplink turgų. Iš vakarų pusės miestas šliejasi prie marių. Didžiausieji tristiebiai burlaiviai nevaržomi juda šimtais ir kelia margą sambrūzdį. Nedidelė į jūrą įtekanti upė su keliomis atšakomis vingiuoja per miestą, kad ir pačioje jo širdyje vis atnaujintų nerimastingą ir niekad nenuilstančią tėkmę atplaukiančių ir išplaukiančių laivų, kurie stiebas prie stiebo spaudžiasi vienas šalia kito.

    Visos būtiniausios prekės čia nepaprastai brangios, netgi brangesnės nei Paryžiuje. Namai perpildyti gyventojų, gatvėse knibžda visų tautybių žmogystos. Trūksta sandėlių, prekės guli sukrautos gatvėse, kanapės pūva, Šampanės vynai genda. Šiuo metu uoste apie trys šimtai laivų, bet nė vieno prancūzų laivo.

    Svetur gyvenant neįmanoma įsivaizduoti, kuo Klaipėdą pavertė politinės komplikacijos. Rusų savotiškos nacionalinės išvaizdos vežimai neaprėpiamomis virtinėmis gabena į Klaipėdą rusiškus produktus, kurie anksčiau visuose Rusijos uostuose ieškojo kelių į platųjį pasaulį. Trūksta nakvynės vietų, tvartų, sandėlių. Visi apsistoja po atviru dangumi, žmonės, arkliai ir prekės kalnais grūdasi palei upę ir gatvėse.

    Viešbučiai ir privatūs namai prikimšti atvykėlių iš visų pasaulio kraštų. Ankšta dabar, nes permainos užgriuvo taip netikėtai. Tikrų tikriausia Babelio sumaištis. Pridurti reikia ir tai, kad Anglijos penkių kreiserių flotilė reguliariai įplaukia į Klaipėdos reidą, kad pasipildytų maisto atsargas ir laikinai paliktų čia užgrobtus priešo laivus. Jų mes jau turime apie dvidešimt. Ten, kur anglų jūrininkai būriais išeina į krantą, darosi nebesaugu. Klaipėdos uoste labai intensyvus ir garlaivių judėjimas. Kasdien du garlaiviai plaukia į Karaliaučių, vienas į Tilžę, vienas kartą per savaitę į Štetiną, vienas į Liubeką, o keturi kiekvieną savaitę j Angliją. Trumpai tariant, Klaipėdoje komercinių transakcijų apimtys milžiniškos, nesvarbu, ar tai būtų tinkama vieta laikinam sandėliavimui, ar patogus tranzitas.

    Jau tris savaites čia stovi aštuoni prancūzų laivai, dėl kurių esu begaliniai apkrautas darbais. Kad suprastum, kas šiuo metu vyksta, reikia pamatyti savomis akimis, koks gyvenimas čia verda ir kaip tvarkomi reikalai. Esi priverstas kautis tikruose mūšiuose, kad laivas gautų leidimą įplaukti į uostą ir iškrauti krovinį, teikti protesto raštus, vadovauti tyrimams ir ieškoti pagalbos tribunole. Nuo to labai kenčia laivyba ir prekyba.

Ekspedijavimo tvarka čia nepaprastai chaotiška, nes vietiniai ponai prisiima dešimteriopai daugiau sandėrių nei pajėgia juos įvykdyti. Taip yra dėl sandėlių ir vežimų trūkumo, nors tarp Kauno ir Klaipėdos kursuoja 800-1000 prekių gabentojų. Be to, keletas šimtų vežimų atvyksta iš Rygos. Trumpai tariant, tranzitas čia kolosalus ir dešimtkart pranoksta Klaipėdos galimybes.
Pervežimas iš Kauno į Klaipėdą kainuoja brangiau nei iš Klaipėdos į Niujorką.
Kontorose matant tokį karštligišką sujudimą, kuris verslui tik į naudą, jei neviešpatautų visur siaubinga netvarka, galima regėti miestą sparčiai atsigaunant nuo 1854 spalio 4 d. jį nuniokojusio gaisro. Verslo pasaulyje, bent jo paviršiuje, nepastebima jokia žalinga įtaka.

    Vienas iš mano prancūzų laivų su Šampanės vyno kroviniu atplaukė turėjęs didelę avariją netoli Kopenhagos. Derybos, ieškojimai ir teisminės procedūros, kurioms galo nematyti, ir po trijų savaičių stovėjimo pirmasis prekių gavėjas dar nepasiruošęs priimti siuntos, kadangi neturi joms saugoti patalpų ir negali prisiprašyti mokesčių valdininkų. Šių tarnautojų mieste esama 90, o reikėtų 150.

    Todėl esu priverstas įteikinėti naujus protesto raštus, o mano vargšui kapitonui turbūt teks nelemta dalia praleisti čia visą žiemą. Jau daugiau kaip septynias savaites uoste, laukdami eilės iškrauti atvežtas prekes, stovi vienas švedų, vienas portugalų ir vienas iš Neapolio laivas. Ateityje joks kapitonas nebenorės plaukti į Klaipėdą; bent jau mano prancūzai plūstasi ir keikiasi bjauriausiais žodžiais.

 

/iš Prancūzijos vicekonsulo Klaipėdoje Šarlio Dohsės laiškų/  

88_Danges_sandeliaiDangės sandėliai89_Dange_Karlo_tiltoDangės uosto vaizdas nuo Karlo tilto

Spausdinti

YouTube kanalas

tv-clip-art

... from Klaipeda

Happy Klaipeda

3-D Klaipėda

Virtuali_Klaipeda_pic

 

Vaizdo kameros Klaipėdoje

saugus_miestas2  Vaizdo kameros mieste. Stebėkiti transliuojamą vaizdą realiuoju laiku.

Konverteriai

Matavimo vienetų konverteris

units
 

Valiutos konverteris

currency-trading

Pasaulio laiko zonos

earth_time

Pasaulio šalių šventės

World map

Yra klausimų?

question_man feeder_2
Bill of Lading, Feeder, FCL, ...
FCL document-icon