Klaipėdos švyturys Klaipėdos švyturys - navigacinis ženklas, esantis prie Baltijos jūros, Klaipėdoje, Smiltynėje, 500 m nuo Baltijos jūros. Jo aukštis – 44 m virš jūros lygio. Signalas matomas už 33 km. Raudonos ir juodos spalvų švyturys - yra Klaipėdos miesto ir uosto ryškus akcentas.
Istorija
Memelio uostas klestėjo. Iš čia pilni krovinių buriniai laivai plaukė į Amsterdamą, Londoną, Hanzos miestus. XVI a. Mėmelyje pradėti rinkti jūros muito mokesčiai, įkurta pirklių gildija. Jai suteikta laisvos prekybos privilegija su neriboto importo - eksporto teise.
Memelio švyturys, 1684 m. K.Hartknocho raižinyje1684 m. K. Hartknocho (Ch.Hartknoch) raižinyje, kelią į Danės uostą rodė pirmasis, primityvus švyturys- paprastas, ant medinės karties pakabintas anglinis žibintas, vadintas „akmens anglies sūpuoklėmis“. Naudos iš jo buvo nedaug - dieną jo nereikėjo, o naktį jo beveik nesimatė.
Siekdama ištaisyti padėtį, Mėmelio miesto taryba 1788 m. nusprendė šiaurinėje sąsiaurio pusėje, „100 rykščių nuo jūros kranto“ (1 rykštė - 3,72 metro) pastatyti 25 metrų aukščio švyturį.
Statyba
Pasirinktas dar 1778 m. uosto statybos inspektoriaus Johano Lilientalio (S. J. Lilienthal) paruoštas projektas. Nepasirūpinta tinkamu statybos finansavimu. Švyturio statyba pradėta 1792 m. ant supustytos 9,6 m. aukščio smėlio aukštumos. Kad bokštas nenugriūtų, po pamatais buvo sukalti mediniai poliai, ant jų paklotas karkasas, ant kurio sumūrytas statinys. Švyturį sudarė 2 tūriai - cilindrinis bokštas ir prie jo prišlietas pusapskritimio formos statinys. Dėl didelio lėšų stygiaus vietoj planuotų 25 m. pastatė tik 17,2 m. aukščio mūrinį bokštą. Šviesos įtaisą sudarė 9 nutrumpinto kūgio formos atšvaitai, kurie atspindėjo lajinių žibintų šviesą.
Vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdos švyturys pastatytas ir įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 d. Senesni buvo tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai. Šviesos įtaisą sudarė 6 bronziniai atšvaitai, kurie atspindėjo lajinių žibintų šviesą. Dėl menko atšvaitų efekto švyturio šviesa 4 km atstumu nuo kranto buvo matoma tik kaip mėnulio pilnaties diskas.
Uostamiesčio reikšmė savo epogėjų pasiekė 1807 m., kai Memelis tapo laikinąja Prūsijos sostine, tuo pačiu pelnydamas ir Karališkojo jūrų ir prekybos miesto titulą. 1812 m. prie švyturio supiltas ravelinas, įrengtos aikštelės pabūklams. Kad vėjas neišpustytų smėlio, aplink švyturį pasėta žolė, pasodinta krūmų.
XIX a. modernizacija
Šachmatų tvarka dažytas švyturys1819 m. švyturys paaukštintas (projekto autorius – Samuelis Irentalis), jame įrengta nauja žibintų sistema, kurią sudarė 13 varinių poliruoto sidabro plokštelėmis dengtų atšvaitų, apšviestų 13-os alyva kūrenamų lempų. Tuomet jūroje švyturio šviesa sklisdavo daugiau kaip 30 kilometrų.
1874 m. švyturio bokštas pradėtas dažyti šachmatų tvarka, raudonais ir baltais kvadratais, dėl to buvo vadinamas Raudonuoju švyturiu. Čia ne tik nuolat degė šviesa, bet buvo įrengta ir daugiau optinių signalų. Pavyzdžiui, kai laivams plaukti į uostą būdavo pavojinga, iškeldavo raudoną vėliava, o kai saugu - geltoną. Naktį vėliavos būdavo apšviečiamos.
XX a. išbandymai
Švyturys XX a.pr.
Nuo 1913m. švyturyje pradėjo veikti impulsiniai šviesos signalai. Uosto navigacijai svarbūs buvo ir kiti įrenginiai - locmanų bokštas, vėjų semaforas, vedlinės bakenai. Memelio švyturys buvo ne tik miesto simbolis, bet ir reikšmingas akcentas, turistų lankoma vieta: nuo bokšto buvo galima grožėtis jūros, uosto ir miesto vaizdais. Pakrantės kelyje link švyturio veikė populiarus miesto restoranas-svečių namai „Strandvilla“. 1933 m. bokšte įrengtas radijo švyturys.
Antrasis Pasaulinis karas buvo negailestingas Baltijos švyturiams. 1945 m. sausį atsitraukiantys naciai susprogdino Klaipėdos švyturį. Šio per 200 metų senumo švyturio autentiška teišliko tik 4 m cokolinė dalis.
Švyturys buvo turistų lankoma vieta
Vėliau nutiesta ir tramvajų linija
Vaizdas į miestą nuo švyturio
1952 m. čia pastatytas naujasis, juodai-baltai dryžuotas gelžbetoninis bokštas. Klaipėdos švyturys pradėjo šviesti 1953 m. sausio 31d. Pilnas bokšto aukštis – 49 m. nuo jūros lygio (šviesa – 45 m. aukštyje). Šviesos signalas, kas 3 sekundes darydamas 3 sekundžių pertrauką, matomas jūroje už 33 km. Optiniai prietaisai pagaminti 1950 m. Rusijos Gorkio mieste. Sovietmečiu tokia optika kainavo 75 tūkstančius rublių. Veikė ir radijo švyturys, kurį 1998 m. pakeitė palydovinės navigacijos sistema.
1990 m. Lietuvos Respublikai atkūrus valstybingumą, švyturio priežiūrą iš Rusijos kariškių perėmė Lietuvos saugios laivybos administracija. 2010m. švyturyje įrengta DGPS (diferencinė globalinė pozicionavimo sistema) antena, veikianti 500 km. atstumu. Švyturys dabar aptverta tvora ir randasi “Klaipėdos nafta” terminalo teritorijoje.
Klaipėdos švyturys jau trečią šimtmetį ištikimai tarnauja jūrininkams, grįžtantiems į uostą.
Vaizdas į miestą nuo švyturio
Švyturio kelias
