Liepojos g. XX a. 4 deš. Išleido A.Pohlentz ir A.ForsterVisi žino, kad pagrindinė Klaipėdos miesto gatvė vadinasi Herkaus Manto vardu, tačiau net istorikai negali atsakyti, nuo kada ir kodėl taip yra. Tad nenuostabu, kad ir nemažai klaipėdiečių nė nenutuokia, jog vieno uostamiesčio pastato nišoje stovintis karvedžio monumentas simbolizuoja didįjį  prūsų vadą.

Klaipėdos sovietmečio istorijoje daug baltų dėmių. Herkaus Manto gatvės pavadinimo atsiradimas - viena iš jų. XVIII a. antroje pusėje ši gatvė vadinosi Ilgąja, o 1884 m. ji buvo pervadinta vokišku Libauer-strasse pavadinimu. Žinoma, jog 1935 m. vokiečiai šią gatvę vadino Libauer, lietuviai - Liepojos (Liepojaus). Karo metu vokiečiai jai suteikė Reichstago prezidento Hermano Geringo vardą. Iš karto po karo galėjo būti grąžintas Liepojos gatvės pavadinimas, vėliau pakeistas. 1945 m. gatvė vadinosi Montės vardu. Montės vardas yra vokiškas.

Vaizdas nuo kareivinių bokšto į Liepojos gatvę, XX a. 4 dešimtm.Vilties bėgimas H.Manto gatve (distancijos atkarpa)

Lietuvininko V. Bergo ir A.Žalio nuopelnas 

Montės gatvės pavadinimas buvo suteiktas 1945 m. V. Bergo iniciatyva. Ppirmasis Vykdomojo komiteto pirmininkas buvo pagarsėję lietuvybės puoselėtojas. Pirmajame uostamiesčio Vykdomajame komitete buvo kalbama tik rusiškai, šia kalba rašyti visi įsakymai, protokolai, nutarimai. Vieninteliai V. Bergas ir L. Lazarevas, tvirtindami dokumentus, pavardes rašė lietuviškomis raidėmis.Saugumo organai V. Bergą laikė ne "sovietinio organo atstovu", o "smulkiaburžuaziniu inteligentu", kuris simpatizuoja lietuvių pogrindžiui ir į darbą priima nepatikimus asmenis, dalyvavusius antitarybinėje veikloje.

Liepojos g. Mažvydo al. link. XX a. pr. Išleido H.ReichH.Mamto g. šiandien - po II pasaulinio karo pastatyti namai

1948 m. buvo išleista knyga "Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai", kurioje formuojamas Herkaus Manto, kovotojo prieš kryžiuočius, įvaizdis. Prūsai sovietmečiu buvo tapatinami su lietuviais. Istorinės Prūsijos figūros Herkus Mantas, Kristijonas Donelaitis, Mažvydas buvo prijaukintos Klaipėdoje, priešpriešinant lietuviškumą vokiškumui. Tokiu būdu buvo norima pademonstruoti, kad Klaipėda nuo seno lietuviškas miestas, kad čia niekas nepriklauso vokiečiams.

Architektas Petras Lapė tikino, jog Herkaus Manto gatvės pavadinimas - buvusio Vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio ir jam pritarusio partijos Klaipėdos komiteto pirmininko Jono Gurecko nuopelnas. Nežinoma, kas pirmiau Klaipėdoje atsirado, ar paminklas Herkui Mantui (pastatytas 1983 m.), ar gatvė. 1980-aisiais gatvė buvo pervadinta iš Montės į Herkaus Manto.

Paminklo Herkui Mantui istorija

Paminklas H.Mantui1971 m. skulptorius Vytautas Mačiuika (1930-1999 m.) tuometiniam Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkui Alfonsui Žaliui parodė Prūsijos sukilimo vado monumento eskizą ir šis užsidegė idėja pastatyti paminklą. A. Žalį palaikė partijos sekretorius Jonas Gureckas. Architektas Gytis Tiškus šalia statomo Buitinių paslaugų centro Herkaus Manto gatvėje suprojektavo skverą, kurio centre būtų pastatytas paminklas. Tačiau procesas sustojo. Centro komiteto trečiasis sekretorius Lionginas Šepetys pabūgo Maskvos reakcijos. Tą pačią dieną, kai 1982 m. mirė Leonidas Brežnevas, leidimas statyti Herkaus Manto paminklą buvo duotas. V. Mačiuika Vilniaus kalykloje nuliejo 4 metrų aukščio monumentą. Ten jis dar metus pragulėjo, nes paminklui ėmė priešintis Klaipėdoje J. Gurecką pakeitęs Česlovas Šlyžius, o Lietuvos komunistų partijos veikėjas Lionginas Šepetys tvirtino, kad tokio dydžio skulptūra negali būti statoma.

Pats paminklo autorius V. Mačiuika kreipėsi į Centro komiteto pirmąjį sekretorių Petrą Griškevičių ir išaiškino jam, kad "Herkus Mantas ir prūsai buvo narsūs žmonės, užsimoję kalaviju prieš visą Europą, kuri taikiems prūsams jėga krikščionybę bruko. Kad jis ir jo vedami gentainiai buvo pirmieji ateistai..." Leidimas buvo duotas.

1983 m. spalio 28 d. paminklas buvo pastatytas. Tiesa, - ne numatytoje vietoje, skverelio viduryje, o šalia esančio pastato nišoje ir ne ant 40 cm, o tik ant 20 cm aukščio postamento. Skulptūra buvo pavadinta "Sargybiniu". Tik per jos atidarymą prasprūdo, jog tai - Herkaus Manto, prūsų vado, sukilusio prieš okupaciją, įvaizdis.

Liepojos gatvė, XX a.pr.H.Manto gatvė
Liepojos gatvė atkarpa,
apie 1916 m.Vaizdas į dabartinę H.Manto gatvę Liepojos g., XX a.pr. Atv.: Fritz Krauskopf, Konigsberg
Liepojos g., apie 1916 m.H.Manto gatvė šiandienTautinis lietuvių bankas, 1930-iejiLiepojos g., apie 1916 m. Leidėjas Eigentum H.Reich, MemelVaizdas į dabartinę H.Manto gatvę (senamiesčio link)
Vaizdas į Liepojos gatvę.
XX a. pr.Vaizdas į H.Manto gatvėjė kompleksą "Manto namai"Liepojos g. XX a. 4 deš. Atv.: A.Pohlentz ir A.Forster