Klaipėdos miesto centre, H.Manto g.23 adresu (buv. Libauer Straße 8) stovi rekonstruotas XIX a. namas (buv., pastatytas 1863 metais už Klaipėdos miesto filantropo pirklio Juliaus Liudviko Vynerio (Julius Ludwig Wiener) lėšas.
Net klaipėdiečiams menkai žinomas garsaus pirklio ir filantropo Juliaus Ludvigo Vynerio vardas. XIX amžiaus pabaigoje raudonų plytų pastate veikė nusigyvenusių miesto pirklių prieglauda. J.Vyneris 1862 metais rašytame savo testamente prieglaudos statybai ir išlaikymui paliko tais laikais nemažą 28 tūkst. talerių sumą. Po mecenato mirties miestiečiai jo valia įvykdė.
Šiame name gyveno žymus poetas keturvėjininkas Salys Šemerys-Šmerauskas, daug rašęs apie jūrą. Sovietmečiu apšiurusiu daugiabučiu virtęs prieglaudos pastatas dabar rekonstruotas, jame įsikūrė viešbutis „Navalis“. Siekiant išlaikyti to laikotarpio dvasią, viešbučiui suteiktas „Navalio“ pavadinimas, lotyniškai reiškiantis laivą. Viešbučio simbolis - vestibiulyje stovintis laivas, kuris tarsi įplaukė ir liko čia amžiams. Architektūros paveldui priskirtame statinyje išlaikytos autentiškos detalės. Vieną jų - raudonų plytų sieną, t.y. senojo pastato mūrą - išvysite tik įžengę pro viešbučio duris.
Klaipėdoje originaliai įamžintas J.Vienerio, kuris beveik visą savo užgyventą turtą paaukojo vargšams, atminimas – šiame vestibiulyje atidengta atminimo lenta su simboline jo pėda. Klaipėdoje išliko ir daugiau J.L.Vynerio lėšomis pastatytų visuomeninių pastatų, kuriuose anksčiau veikė beglobių vaikų prieglauda, mergaičių ir berniukų mokyklos, ligoninės.
Gyvenimo saulėlydyje J.Vyeneris pribloškė miestelėnus - visą savo nekilnojamąjį turtą, pinigus bankuose užrašė magistratui (uostas.info pastaba: Ar turime šiais laikais tokių žmonių?! Parašykite mums.). Pirklys prisakė po jo mirties iš palūkanų toliau remti beglobius vaikus, našles, skirti stipendijas gabiems, bet neturtingiems moksleiviams, svetur mokslus kremtantiems studentams. J.L.Vynerio fondas, įkurtas dar Prūsijos valstybės laikais, veikė pat iki Antrojo pasaulinio karo.
Pirklius tais laikais labdarai skatindavo griežti Prūsijos įstatymai - šioje valstybėje buvo uždrausta elgetauti.
Žydų kilmės pirklys J.Vyneris susikrovė kapitalą prekiaudamas augalų sėklomis, bet pinigais nesišvaistė. Stebina dar vienas pirklio testamente nurodytas priesakas - po mirties jis kažkodėl pageidavo būti palaidotas ne tarp vietinių žydų, o bendrose miestiečių kapinėse, kur ilsisi įvairių tautybių žmonių palaikai. Vykdant paskutiniąją velionio valią, J.L. Vynerio kapą senosiose Klaipėdos kapinėse papuošė įspūdingas paminklas. Sovietmečiu kapinės buvo nušluotos nuo žemės paviršiaus. Dabar čia įsikūręs Skulptūrų parkas.
Vandalams naikinant senąsiąs kapines, paminklą J.L.Vyneriui per stebuklą pavyko išgelbėti. Ilgą laiką jis saugotas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, o vėliau pastatytas vietinei žydų bendruomenei grąžintose kapinėse. Tik vėliau apsižiūrėta, jog taip paniekinta paskutinioji iškilaus labdario valia. Prieš kelerius metus klaida ištaisyta - paminklas perkeltas į Skulptūrų parką ir pastatytas ten, kur iš tikrųjų yra palaidotas J.L. Vyneris.