Besiformuojant Klaipėdai, aplink miestą kūrėsi gyvenvietės. 1571 m. iš hercogo gautoje žemėje išaugo dvi tokios - Malūnų kalnas ir Pelenynas. Malūnų kalno sodybos užėmė dabartinės Bangų gatvės kairiąją pusę ir Gluosnių gatvę. XVII a. ten stūksojo nemaža grupė sodybų.
Kiek vėliau prie Dangės atsirado Pelenynas. Ši gyvenvietė užsimezgė XVII a. antrojoje pusėje. Pelenyno vardu pradėta vadinti todėl, kad ten veikė potašo fabrikas, kuris buvo įsteigtas 1771 m. Fabrike buvo perdirbami pelenai stiklo gamybai, daromas potašas eksportui. Ši privati įmonė buvo įsikūrusi Pelenyne (Aschhof) prie Dangės ir gynybinių griovių. Vėliau čia pastatyta daugiau namų.
Į fabriką iš Lietuvos ir Lenkijos suvežti pelenai buvo perdirbami į potašą ir eksportuojami. Per 1854 m. gaisrą priemiestis sudegė, bet Pelenyno pavadinimas išliko iki pat XX a. vidurio.
XIX a. pabaigoje Pelenynas tapo ir klaipėdiečių pramogų vieta - užšalusiuose gynybiniuose grioviuose ir Dangėje buvo įrengiamos čiuožyklos. Nuo 1924 m. čia pradėta žaisti ir ledo rutulį. Jo aikštelės buvo netoli ravelino, šalia Pelenyno.