Naujas pastatas senojo vietoje iškilo 1777 metais: už surinktas lėšas buvo pastatytas naujas biržos fachverkinio stiliaus pastatas. Vėliau perstatytas ir visiškai nugriautas biržos pastatas stovėjo netoliese, kitoje Danės pusėje, dabartiniame skverelyje netoli Biržos tilto. Čia jie sprendė prekybos klausimus ir praleisdavo laisvalaikį. 1777 m.
Nors šis fachverkinis aštuoniakampis statinys per 1854 metų gaisrą nesudegė, netrukus - 1856-aisiais - buvo nugriautas kaip per ankštas. Pastatytas daug didesnis mūrinis dviejų aukštų pastatas su bokšteliu, kurį puošė laikrodis, buvo ir prekybos centras. Anuomet birža atliko ir kultūros įstaigos vaidmenį - čia buvo skaitykla, į kurią atkeliaudavo apie 60 įvairiomis pasaulio kalbomis leidžiamų žurnalų bei laikraščių iš daugelio šalių, buvo rengiamos atvežtinės dailės parodos. Biržos pastato sale naudojosi religinės bendruomenės. Čia pamaldas laikė anglikonai, kai neturėjo bažnyčios. Pirklių pageidavimu, kurį laiką čia buvo įsikūręs ir miesto telegrafas.
1907-1908 m. biržos pastatas buvo rekonstruotas, įrengta itin puošni salė per du aukštus. Joje buvo daug skulptūrų, paveikslų. Viršuje įsikūrė butai, pirmajame aukšte veikė parduotuvės. Minima, kad biržos salės būta puošnios ir erdvios - čia stovėjo skulptūros, kabojo pirklių dovanoti paveikslai. Minimos dvi skulptūros - Taiką ir Teisingumą simbolizuojančios figūros.
XX amžiaus pradžioje birža pradėta vadinti Prekybos ir pramonės rūmais, nes čia veiklą plėtojo ir Klaipėdos pramonininkai. Nuolat rekonstruojamas ir plečiamas biržos pastatas tapo dideliu kompleksu su vidiniu kiemu, ir buvo svarbus Klaipėdos architektūrinis akcentas. Biržos namas sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą.