Tramvajus Klaipėdoje

Intensyviai plėtojant Klaipėdos krašto kelių ir geležinkelių tinklą į miestą atėjo didelė naujovė - elektrinis tramvajus. 1898 m. jo statybos projektą pateikė Klaipėdos verslo žmonės: tramvajaus linijos turėjo sujungti Smeltę su miesto centru, Žiemos uostu, geležinkelio stotimi ir švyturiu.

1901-1904 m. pradėjo kursuoti tramvajus ir jau veikė linijos švyturys - Smeltė ir geležinkelio stotis - Smeltė. Tai buvo susiję ir su elektros tinklų plėtra mieste. Tramvajus vežiojo ir keleivius, ir krovinius, jungė gyvenamuosius rajonus su pramoniniais, stotimis, Melnragės pliažu. Klaipėdiečiai greitai priprato prie tramvajaus ir mielai juo naudojosi. Tačiau lietuviams iš Didžiosios Lietuvos tai buvo didelė naujovė.

Nuo 1934 m. mieste tramvajai nebevažinėjo, tik kurį laiką dar veikė atšaka į Smeltę. Klaipėdą su priemiesčiais ir aplinkinėmis gyvenvietėmis jungė dvi siauruko atšakos, kurių po Antrojo pasaulinio karo irgi nebeliko.

Tramvajus prie švyturioTramvajus prie švyturio

Siauruko geležinkelio stotis

Siaurojo geležinkelio stoties pastatų kompleksasŠiame, tamsiai raudonų plytų vienaukščiame pastate, prieš šimtmetį buvo įsikūrusi Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis arba - Klaipėdos siaurukas. Siaurasis geležinkelis, veikė Memeler Kleinbahn vardu Klaipėdos krašte iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Mintys apie siauruko statybas ir jo būsimą naudą Klaipėdos apylinkėse atsirado jau apie 1898 m.

Viena akcinė bendrovė pirmąsias tris linijas nutiesė per 1904-1906 m. Siaurko bėgiai į užmiestį buvo baigti tiesti ir pradėti naudoti jau 1906 metų spalio 22 d. Ties Klemiške bėgiai šakojosi: vieni ėjo pro Dovilus į Laugalius,o antri į Plikius. Buvo pervežami kroviniai ir keleiviai - Klaipėda-Pošaičiai (ilgis 34,8 km); Klemiškė (Klemmenhof) - Plikiai (ilgis 34,8 km); Dovilai-Laugaliai (ilgis 4,6 km).

Per I-ąjį  pasaulinį karą šis geležinkelis merdėjo, nes buvo susprogdintas tiltas per Danę. Siaurojo geležinkelio bėgiai buvo nutiesti į dujų fabriką, skerdyklą. Geležinkelis atkarpoje Smeltė-Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis naudojo ir miesto tramvajaus bėgius. Po karo geležinkelio bėgiai buvo išardytas, o siaurojo geležinkelio stotis naudojama kitiems tikslams.

Skulptūra "Iešmininas"

Skulptūra "Iešmininas"Iešmininko skulptūra - tai dar vienas miestui savitumo suteikiantis ir apie XIX a. primenantis paminklas. Uostamiesčio menininko Klaudijaus Pūdymo sukurta senovine Rytprūsių geležinkelininko uniforma vilkinčio barzdoto iešmininko figūra papuošė teritoriją prie raudonplyčio kultūros paveldo pastato Salomėjos Nėries gatvėje.

Siaurojo geležinkelio stoties pastatų kompleksas

Siaurojo geležinkelio stoties pastatų kompleksą sudaro: administracinis pastatas, stotis ir sandėlis. Kompleksas pastatytas 1900-1905 metais ir yra miesto architektūrinė vertė.

Kompleksą sudaro 3 sublokuoti pastatai: vienaaukštis sandėlis, vienaaukštė stotis ir dviaukštis administracinis pastatas. Administracinis pastatas kvadratinio plano, dviejų aukštų su didele mansarda, dengtas valminiu stogu, turintis "Medžiagų stiliaus" bruožų, patalpos perplanuotos 1947-1952 m, įrengti butai. Stačiakampio plano, simetriškos kompozicijos su dvišlaičiu stogu sandėlis pastatytas pagal "Medžiagų stilių". Juos statė Siaurojo geležinkelio akcinė bendrovė, darbus vedė Paul Richter iš Ragainės. Geležinkelis veikė iki 1944 metų. Raudonų plytų mūro, remontuotas, pritaikytas gyventi. 1991 m. remontuotas, įsikūrė įstaiga. Šiuo metu – svečių namai.

Siaurojo geležinkelio stotis, XX a.pr.... ir šiandien