Po 1923 m. sukilimo Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, medicinos pagalbą čia tradiciškai vis dar reglamentavo buvusios Vokietijos imperijos dekretai, laisva gydytojo praktika galėjo verstis tik Vokietijos universiteto diplomus turintys gydytojai, daugiausia ne lietuvių tautybės. Dėl medicinos paslaugų brangumo, kalbinio barjero, gydytojų kabinetų ir ligoninių stokos Klaipėdos bei Šiaurės vakarų Lietuvos krašto gyventojams lietuviams medicinos pagalbą gauti buvo sunku. Todėl Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jos pirmininko daktaro R. Šliupo iniciatyva 1931 m. nutarė įsteigti Klaipėdoje gerai įrengtą ligoninę. Ligoninę projektavo inžinierius R. Steikūnas, jos statyba kainavo 1 mln. 150 tūkst. litų, dar apie 0,5 mln.litų kainavo tuometinė moderni įranga. Lėšas skyrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė

Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė atidaryta 1933 m. birželio 20 d. Ligoninės uždavinys buvo pagerinti ir padaryti prieinamesnę medicinos pagalbą Klaipėdos krašto ir Žemaitijos gyventojams. Pirmasis ligoninės direktorius buvo dr. J. Ciplijauskas (1887-1943). Įstaiga turėjo 100 lovų, veikė 3 skyriai: vidaus ligų, moterų ligų ir chirurgijos. 1936 m. buvo įkurtas ausų-nosies-gerklės skyrius ir ambulatorija. Ligoninėje dirbo 12 etatinių gydytojų ir 20 gailestingųjų seserų bei akušerių. Nuo 1934 m. prie ligoninės veikė gailestingųjų seserų kursai. Ligoninėje nuolat gydydavosi 140-160 ligonių, ji būdavo perpildyta. Todėl 1938 m. buvo pradėtas statyti gydomojo korpuso 4-as aukštas, kuris liko neužbaigtas dėl 1939 m. Vokietijos įvykdytos Klaipėdos krašto aneksijos, po kurios ligoninė netrukus buvo uždaryta.

Ligoninės palataPersonalasDr. A. Dirsė

Antrojo pasaulinio karo metais ligoninėje veikė karo jūreivių lazaretas. Vykstant mūšiams dėl Klaipėdos, ligoninės pastatas, kaip ir dauguma pastatų mieste, buvo gerokai apgriautas, vidaus įrengimai suniokoti, medicininį įranga išgrobstyta.

Jūrininkų lazaretas, 1940 m.Jūrininkų lazaretas, 1940 m.

Nuo 1945 m. kovo mėn. varganomis ir sunkiomis pokario sąlygomis per labai trumpą laiką buvo nuveiktas milžiniškas darbas - suremontuoti pastatai, sukomplektuota minimali įranga ir inventorius, surinkti darbuotojai - gydytojai ir medicinos seserys. Visą šią veiklą organizavo, jai vadovavo ir pats betarpiškai dalyvavo pirmasis po karo į Klaipėdą atvykęs gydytojas dr. A. Dirsė, tapęs iškilia Lietuvos medicinos asmenybe. Jis buvo pirmasis atsikuriančios ligoninės vyr. gydytojas, tais pačiais 1945 m. įsteigęs ir med. seserų mokyklą, ilgus metus jai vadovavęs, vėliau dirbęs miesto ir srities sveikatos skyriaus vedėju, chirurgijos skyriaus vedėju ir miesto vyr. chirurgu, Sveikatos apsaugos ministro pirmuoju pavaduotoju, po to - Ministru, vėliau grįžęs į gydomąjį ir mokslinį darbą, apgynęs medicinos mokslų daktaro disertaciją, tapęs profesoriumi.

1945 m. pabaigoje atnaujino savo veiklą 50 lovų ligoninė. Bėgant metams, ji augo, vystėsi ir plėtojosi, didėjo stacionaro lovų skaičius, daugėjo paslaugų profilių, buvo steigiamos poliklinikos, statomi priestatai. Ligoninei įvairiais laikotarpiais vadovavo Ch. Cukermanas, J. Voskoboinikovas, J. Korneva, ilgiausiai - 27 metus -Z. Juškevičius, B. Pliuškys, V. Vasiliauskas. Keitėsi ligoninės pavadinimai - srities, respublikinė, Klaipėdos klinika prie SAM.

1989 m. ligoninei grąžintas Raudonojo Kryžiaus pavadinimas. Keletą dešimtmečių ligoninė buvo vienintelė, teikianti kvalifikuotą ir specializuotą medicininę pagalbą ne tik Klaipėdos miesto, bet ir viso krašto, aplinkinių rajonų gyventojams, o rajoninių gydymo įstaigų medikams - organizacinę metodinę, skubią ir planinę konsultacinę pagalbą. Ligoninėje per jos veiklos dešimtmečius dirbo ištisa plejada žinomų ir garsių medikų, puikių specialistų ir iškilių asmenybių. Dalis jų vėliau tapo naujai įkurtų Klaipėdos ligoninių, kitų Lietuvos gydymo įstaigų žinomais specialistais, organizatoriais, skyrių vedėjais, vyr. gydytojais ir t. t.

2010 m. birželio mėnesį dėl apskričių reorganizavimo įstaigos steigėju tapo Sveikatos apsaugos ministerija. Ligoninė įgijo respublikinio lygmens statusą ir pakeitė pavadinimą - tapo Respublikine Klaipėdos ligonine.