ŠĮ vieną iš vertingiausių senosios Klaipėdos pastatų – Amatininkų namą Puodžių g. 11  po restauravimo vėl sugrįžta gyvybė. Jame netrukus pradės šeimininkauti Klaipėdos apskrities ligoninės medikai. Antram gyvenimui prikeltas dviejų aukštų namas uostamiesčio Puodžių gatvėje, statytas XVIII amžiaus pabaigoje-XIX amžiaus pradžioje. Iki rekonstrukcijos apleistas pastatas buvo labiau žinomas kaip mėgstama jaunavedžių porų įsiamžinimo vieta. Aptriušęs pastatas priešais Civilinės metrikacijos skyrių dabar virto tikra Naujamiesčio puošmena. Jis yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą.

Tai - tipiškas klasicizmo stiliaus pavyzdys ir vienas iš nedaugelio uostamiestyje išlikusių autentiškų pastatų, per savo gyvavimo istoriją išvengęs gaisrų, niokotojų ar neprofesionalaus restauravimo. Vartai į kiemą, į namą vedančių laiptų turėklai, pagrindinės durys ir jas puošiančios metalinės liūtų galvos, rankenos, spynos, įspūdingas medinių laiptų žiedas viduje, nematytos langinių konstrukcijos – visa tai restauruota ar atkurta pagal išlikusias autentiškas detales.

Iki šių dienų išlikę ąžuoliniai sraigto formos laiptai – grakštūs, elegantiški, jie čia pastatyti prieš porą šimtų metų. Medis tašytas pačiais paprasčiausiais to meto meistrų įrankiais. Šiandien galime tik stebėtis ir džiaugtis jų kruopštumu.

Pasiturinčiam Klaipėdos amatninkui  prieš šimtmečius priklausiusį namą karo metais perėmė vokiečių kariuomenė, vėliau - sovietų valdžia, o visiškai nenaudojamas ir apleistas miesto centre jis stovėjo beveik ketvirtį amžiaus.

Galima įsivaizduoti, kaip anais laikais gyveno amatininkai, viduje buvo ir gamybinės patalpos, ir dirbtuvės. Restauruojant namą, aptikta labai daug autentiškų elementų.  Atkurtos pagrindinio įėjimo ąžuolinės durys, sutvarkyti tašyti sraigto formos laiptai, pagal išlikusius pavyzdžius pagamintos originalios langinės, name galima rasti daugiau išlikusių detalių.

Puodžių gatvė prieš II pasaulinį karąAmatinininkų namas Puodžių g. 11

Pirmasis įrašas apie sklypo Puodžių g. 11 savininką aptinkamas XVIII a. dokumentuose. 1768 m. sklypų sąrašuose fiksuota žemės savininko „meistro Zingelmano“ pavardė. Kuo vertėsi Zingelmanas, nežinoma, bet spėjama, jog tai buvęs turtingas amatininkas. 1840 m. sklypo šeimininku jau įvardintas mėsininkų meistras Gotfrydas Šteinverderis, miestui mokėjęs 300 talerių mokestį. Vienas įdomesnių atradimų laukė erdviuose rūsiuose, kuriuose išlikę palubėse pritvirtinti kabliai bei iki šiol neregėti dideli loviai. Spėjama, jog ši įranga galbūt tarnavo šio namo savininko mėsininko verslui.

Puodžių g. 11-ojo namo architektūra gerai atspindi statybų situaciją Rytų Prūsijoje. Po išsilaisvinimo iš prancūzų priespaudos kraštas buvo nualintas, tad taupymas visose gyvenimo srityse buvo būtina sąlyga. Statybose iš viso buvo atsisakyta puošmenų, paprastumas Prūsijoje buvo tapęs įstatymu. Jis architektūrai darė teigiamą poveikį - architektai statinio išraiškingumo privalėjo ieškoti paprasčiausiomis priemonėmis: proporcijomis, derme tarp pastato dalių, pradedant pamatais, baigiant stogu. Mažiau dėmesio buvo skiriama reprezentaciniams dalykams, išoriniam spindesiui.

XX a. pradžioje namų valdos savininku jau nurodomas stalių meistas Zabrovskis, čia turėjęs ir karstų parduotuvę. 1929 m. valdos savininkas - "Gemeinschaftsverein Elbing". 1935 m. savininkė yra "Preussische Gemeinschaft - Verein". 1939-aisiais namas jau priklausė Ligonių kasai, o pokariu jame įsikūrė Karinio jūrų laivyno dalinio ligoninė. 1942 m. adresų knygoje nurodyta savininkė "Christal. Gemeinschaft Memel" - Krikščioniškoji Klaipėdos bendruomenė. Taigi XX a. pirmojoje pusėje namas nuolat priklausė religinėms benduomenėms.

Po karo čia veikė karo ligoninė. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, netrukus mūsų šalį apleido sovietų armija, liko tušti ir karo ligoninės pastatai. Toks apleistasjis ir stovėjo iki rastauracijos. Na, o šiandien mes turime galimybę pasigrožėti bene vieninteliu klasicistinio stiliaus statiniu mūsų mieste.