Prano Domšaičio galerija įsikūrusi Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, Liepų gatvėje, keturiuose į vieną kompleksą sujungtuose pastatuose (Liepų g. 29, 31, 33, 35). Trys pastatai – Liepų g. 31, 33 ir 35 (buv. Alexanderstrasse 4, 5, 6) – yra įtraukti į vietinį nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Pastatų sklypai suplanuoti XIX a. pabaigoje. Visi pastatai statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje (konkreti data nežinoma). Pastatai, formavę kvartalo urbanistinę struktūrą, atskleidžia to meto Liepų gatvės (Aleksanderstrasse) rytinės atkarpos, XIX a. pabaigoje pavadintos „Pailgintąja Aleksandro gatve“ (Verlängern Aleksanderstrasse), o XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pervadintos Otto Bottcherio gatve, užstatymo tendencijas. Išlikę autentiški trijų pastatų (Liepų g. 31, 33, 35) fasadai atspindi būdingas senosios Klaipėdos architektūros formas.
Išsamiau apie Prano Domšaičio galerijos pastatus Klaipėdoje
Mūrinį, tinkuotą, dviejų aukštų Liepų g. 31 pastatą akių ligų klinikai pasistatė gydytojas okulistas Edwinas Heinas, tad pastatas turi didesnius, nei gretimų namų, langus. Ypač platus yra buvęs antrojo aukšto operacinės langas su balkonu (virš įvažiavimo į kiemą, panaikintas rekonstrukcijos metu). Fasadiniai langai labai puošnūs, dekoruoti medžio drožiniais su akanto, meandro, kriauklės ir kitais ornamentiniais motyvais, plačiais mediniais drožinėtais sandrikais ir palangėmis, piliastrus primenančiais apvadais šonuose. Mediniu kiaurapjūvio ornamentu puoštas ir karnizas. Pastatą vainikuoja siauras dekoratyvinis frontonas su medžio drožiniais.
Gyvenamosios paskirties pastatas Liepų g. 33 XX a. pirmoje pusėje priklausė gydytojui okulistui E.Heinui. Mūrinis, tinkuotas, trijų aukštų statinys turi neobaroko elementų. Pirmojo aukšto sienos dekoruotos rustais, fasadą puošia medinis balkonėlis-gėlynas su tekintomis baliustromis, pastato kampus remia piliastrai su korintiniais kapiteliais. Fasadą užbaigia lenkto ir laužyto kontūro frontonas su voliutomis bei nišoje įkomponuota reljefine liūto galva. Puošnumo pastatui suteikia dideli, pusapvalės arkos formos langai, profiliuoti karnizai. Po rekonstrukcijos buvęs įėjimas į pastatą iš Liepų gatvės panaikintas. Kiemo pusėje išliko medinė veranda.
Pastatas Liepų g. 35 XX a. pradžioje priklausė firmai „Adler Werk G“, vėliau (1942 m. adresų knygos duomenimis) Georgui Schneideriui. Dalis patalpų buvo gyvenamosios paskirties, kita dalis naudota kontorai. Tai vieno aukšto statinys, su mansarda ir pusrūsiu, raudonų plytų mūro, čerpėmis dengtu laužytos konfigūracijos stogu. Jis būdingas iki XIX a. pabaigos Vokietijoje plitusios architektūrinės srovės „Medžiagų stilius“ (Materialstil), propagavusios natūralias medžiagas ir paprastas, racionalias formas, pavyzdys. Klaipėdoje šio stiliaus įtaka buvo jaučiama iki Antrojo pasaulinio karo. Pastato fasadui panaudotos įvairios medžiagos: tašytų akmens blokų cokolis, raudonos plytos ir šviesus tinkas sienoms, mediniai pastogės gegnių konstrukcijos elementai. Išraiškingoje ir racionalioje pastato struktūroje ryškėja ir istorizmo ir liaudiškosios architektūros (Tėvynės stilius, Heimatstil) bruožai.
Po 1945-ųjų visi pastatai buvo nacionalizuoti, juose apgyvendintos šeimos, Liepų g. 35 name veikė vaikų darželis. Pastarasis namas 1971 m. buvo perduotas tuometinei Kultūros ministerijai. 1973 m. birželio 1 d. jame atidarytas Lietuvos dailės muziejaus padalinys – Klaipėdos paveikslų galerija. 1978 m., plečiant galerijos ekspozicijas, rekonstruoti kiti trys pastatai (Liepų g. 33, 31, 29), sujungiant visus statinius į vieną ansamblį. Nugriovus nevertingus ūkinius priestatus kiemo pusėje, suprojektuotas naujas priestatas, skirtas ekspozicijoms ir parodoms, suformuoti du uždari vidaus kiemeliai.
Liepų g. 31-35, XX a.pr. J.Tatoris, "Senoji Klaipėda".
Prano Domšaičio galerija, Liepų g. 31-35 šiandien
/Parengta pagal Jono Tatorio knygą „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994) ir Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyriaus archyvinę medžiagą/.
