Karališkieji pašto rūmaiSis įspūdingas raudonų plytų pastatas tebėra vienas žinomiausių ir turbūt gražiausių miesto architektūros paminklų. Statyti naujus Pašto rūmus mieste prireikė, kai laiškų ir paketų siuntimas per du dešimtmečius (1870-1891) išaugo trigubai. Senasis, jau seniai per ankštas, pastatas buvo neabejotinos istorinės reikšmės: 1807-1808 m. jame gyveno Prūsijos princas Vilhelmas, vėliau tapęs kaizeriu Vilhelmu I, ir princas Friedrichas Vilhelmas, būsimasis Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas IV. Šiuose namuose, kurie priklausė Klaipėdos pirkliui Argelanderiui, dažnai lankėsi ir Prūsijos karalienė Luizė. Pirklio sūnus Friedrichas Argelanderis tapo žymiu astronomu ir Bonos universiteto profesoriumi.
Nuo 1816 m. pašto tarnybinės patalpos buvo įsikūrusios Biržos gatvėje, priešais Biržos pastatą. 1833 m. Pašto tarnyba persikraustė į Aleksandro gatvę. Ten jai tapo per ankšta, todėl netrukus įsikraustė atgal į rekonstruotą ir pašto poreikiams pritaikytą namą Biržos gatvėje. Po kaizerio Vilhelmo I mirties senasis pastatas Aleksandro gatvėje nugriautas, kad atsirastų vietos naujajam paštui.
Į prašmatnių naujųjų Pašto rūmų atidarymo iškilmes 1893 m. spalio 16 d. susirinko aukštieji valdininkai, pirklijos atstovai, naujosios klientų priėmimo salės su langeliais tarnautojai.
Šia proga buvo išleistas ir gana išsamus šventinis leidinys. Iš jo sužinome, kad jau Ordino laikais susirašinėjimas buvo gana intensyvus. Pašto gabenimu rūpinosi „laiškų berniukai" („Bryffjongen"). Dieną ir naktį pašto stotyse jų laukė pabalnoti arkliai. Po kiek laiko pašto srautams kontroliuoti buvo įsteigta speciali tarnyba. Taip pat ant laiškų pradėta žymėti išsiuntimo data, kaip įprasta iki šiol. Ordino žlugimas, maro epidemijos ir kitos aplinkybės itin pakenkė iki šiol gerai funkcionavusiai sistemai. 1649 m. pašto gabenimą į savo rankas perėmė Prūsijos vyriausybė. Atsirado pašto linija Klaipėda-Berlynas-Cleve.
Prekybos ir jūrų miestas Klaipėda jau nuo seno buvo svarbus pašto kelių punktas. 1718 m. įsteigta pašto karietų linija iš Tilžės į Klaipėdą ir kiek vėliau iš Karaliaučiaus į Klaipėdą per Kuršių neriją. Po penkerių metų atsirado pašto linija Klaipėda—Ryga—Revalis-Nar-a-Sankt Peterburgas. Klaipėdos pašto tarnyba susidūrė su vis naujomis užduotimis: nuo 1804 m. pašto gabenimas karietomis, 1849 m. pradėta paštu siuntinėti laikraštį „Memeler Dampfboot". 1854 m. išaugo pašto dėžučių skaičius, daugiau įdarbinta laiškanešių mieste ir jo apylinkėse. Pradėta užsiimti ir siuntinių įteikimu, iš pradžių eksperimentine tvarka. Miestas buvo prijungtas prie telegrafo tinklo. 1888 m. spalio 22 d. Klaipėdoje įvestas pirmasis telefonas.
Klaipėdos pašto rūmaiPašto kompleksą sudaro 3 statiniai: centre - dviejų aukštų su mansardomis pašto įstaiga, abipus jos du vienaaukščiai pastatėliai - viename iš jų buvę sandėliai ir arklidė, o kitas skirtas karietoms laikyti. Statiniai pastatyti iš raudonų klinkerinių plytų, žalios spalvos glazūra dengtos keraminės detalės puošia cokolių karnizus, frontonų ir tvoros stulpų viršūnės. Ansamblyje pastebimos trijų stilių apraiškos, bet vyraujanti yra neogotika: aukšti ažūriniai ir laiptuoti su smailiaarkėmis angomis ir nišomis frontonai, trilapiai, keturlapiai dekoratyviniai elementai. Puošnios pašto išorinės durys - drožinėtos, papuoštos dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Simetriškai išdėstytus pastatus (klasicizmo įtaka) jungia puošni metalinė tvora su mūriniais stulpais. Puošnus pašto salės interjeras.
Klaipėdos karilionas
Klaipėdos pašto rūmai Rūmų bokštelyje veikia senovinis karilionas su 48 varpais. Europoje pirmieji varpai atsirado viduramžiuose. Pirmieji varpų liejikai buvo vienuoliai, o pats žodis "karilionas" pradėtas vartoti XIII amžiaus pabaigoje. XIV-XVI jau žinomas varpų rinkinys iš keturių varpų. Šis rinkinys bokšto laikrodyje mušo valandas. Tokie varpai, mušantys valandas vadinami kurantais. Na, o muzikantai, tampantys varpų lynus vadinami "eirmanais" (vok.). Klaipėdos pašto rūmų karilioną galima išgirsti savaitgaliais prieš ir po vidurdienio ir per kitas šventės.
„Klaipėdos karilionas – pasaulinio lygio instrumentas, kuriuo verta didžiuotis miestui ir miestiečiams", - teigia karilionininkas Kęstutis Kačinskas
Klaipėdos kariliono varpai, galingas miesto balsas, skamba ne tik kiekvieno šeštadienio ir sekmadienio vidurdienį, bet ir švenčių dienomis. Varpų muzika kaskart mieste paskleidžia ypatingą nuotaiką.
Pirmasis karilionas Klaipėdos senojo pašto bokšte buvo sumontuotas 1987–aisiais, po dviejų dešimtmečių jis buvo pakeistas nauju, Olandijos varpų liejykloje „Royal Eijsbauts“ nulietu 48 lygaus profilio varpų rinkiniu, kuris sveria net penkias tonas ir garsėja itin kokybišku skambesiu bei tembru.
Unikaliu instrumentu skambina uostamiesčio atlikėjai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius bei kiti šalies ir užsienio karilionininkai.
Varpų muzikos gausmo ypač miela ir jauku klausytis greta kariliono esančiame Laikrodžių muziejaus kiemelyje.
Kariliono adresas: Liepų g. 16, Klaipėda. Besidomintiems organizuojamos pažintinės ekskursijos į kariliono bokštą.
