Christopho Hartknocho graviūrą - vieną seniausių Mėmelio atvaizdų. Istorikas, Karaliaučiaus universiteto dėstytojas, Vilniaus evangelikų liuteronų mokyklos rektorius Ch. Hartknoch (1644-1687) Mėmelio graviūrą publikavo 1684 metais veikale "Senoji ir naujoji Prūsija".
Autorius Artūras Nikitinas daugiau dirba dizaino, interjero bei eksterjero kūrybos srityse, tapyba jam - tik pomėgis. Memelio piešinys - pirmasis didelis ir reikšmingas menininko tapybos kūrinys. Originali graviūra, anot dailininko, yra labai mažytė, vos 12,7 x 16,2 cm, o ant sienos ji išdidinta iki 40,5 kvadratinių metrų. Įspūdingas istorinis piešinys nutapytas ant garažų sienos, tačiau gamybinio komplekso kieme slepiasi tikras istorinis ir architektūrinis paveldas.
Priešais piešinį išnyra gotikinio stiliaus raudonų plytų siena. 1877 m. kaizeris, tvirtindamas uostą, čia išmūrijo kareivių pratyboms skirtą pastatą. Tai vienintelis dabartinėje Lietuvoje išlikęs buvusios Vokietijos imperijos kariuomenės tokio pobūdžio statinys. Vėliau, Klaipėdai tapus lietuviškai, 1923 m. jis buvo paverstas arklidėmis, o sovietmečiu apstatytas įvairiais priestatais ir pastatais, kurie užgožė istorinę vertybę. Iš senojo pastato išliko tik ši viena siena.
XX a. 3 dešimtmečio fotografijoje užfiksuotas vaizdas į Bomelsvitę iš kareivinių (dabar Klaipėdos universiteto miestelis) bokšto.
Nuotraukoje pirmame plane matomas kareivių pratybų pastatas.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
1825 m. darytoje nuotraukoje matyti, jog senąjį vokiečių karių pratybų pastatą Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko kariai pavertė arklidėmis.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
