Namas K. Donelaičio g. 8 Namas K. Donelaičio g. 8 adresu yra architektūrinė vertė, pastatytas XX a. pr.

Dviejų aukštų su mansarda ir rūsiu, plytų mūro, moderno (secesijos) stiliaus pastatas. Sudėtingos konfigūracijos tūrio, dengtas laužytų formų skirtingų aukščių mansardiniu stogu. Pagrindinis fasadas asimetriškas, puoštas piliastrais bei lipdiniais, erkeriu, kuris užsibaigia frontonu, orientuotas į K.Donelaičio gatvę. Tai buvęs turtingo pirklio K. Wiese, kuris buvo paskirtas švedų garbės konsulu, gyvenamasis namas. Pastatas nebuvo rekonstruotas, todėl planinė struktūra liko nepakitusi, išliko nemažai interjero elementų. Dabar pastate įsikūrusi Klaipėdos valstybinės kolegijos sveikatos mokslų fakultetas.

XX a. pirmąjį dešimtmetį Naujamiestyje pradėta statyti kooperatinius namus. Pirmas toks kompleksas, kurį sudarė 3 suglausti namai, iškilo prie K. Donelaičio aikštės (Nr. 2, 3, 4). Visi 3  namai triaaukščiai, architektūriškai vienas kitu dera, nors skiriasi apdaila  ir detalėmis. Kiekvieno namo-sekcijos centre yra po laiptinę, abipus kurios kiekviename aukšte du erdvius butus. Čia gyveno tarnautojai, mokytojai.

Aikštės gyvenamieji namai, XX a.pr.K.Donelaičio aikštės namai šiandien

Namai yra architektūrinės vertės, pastatyti 1904 m. Trijų aukštų su pastoge, masyvaus tūrio, laužytos formos stogu, pastatas (XX a. pradžios pirklio gyvenamasis-nuomojamas namas) turi ryškius jugendo stiliaus bruožus. Sublokuotas su šalia esančiu pastatu. Vienodo suplanavimo pastatai Donelaičio aikštėje formuoja aikštės šiaurės vakarų išklotinę.

K.Donelaičio a. namaiK.Donelaičio aikštė

Karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjusK. Donelaičio g. 4 namas - buvęs karalienės Augustės Viktorijos mergaičių licėjus, kuris išaugo iš 1830 metais įsteigtos aukštesniosios mergaičių mokyklos. Licėjus pastatytas iškilo Parko gatvėje (dabar K. Donelaičio g. 4), netoli gimnastikos aikštės (dabar Donelaičio aikštė) ir miesto kapinių (dabar Skulptūrų parkas). Čia buvo daug erdvės, augo medžiai. Pastatas atitrauktas nuo gatvės, "L" raidės plano, statytas 1910-1911 metais. Klaipėdos licėjus buvo viena iš moderniausių mokyklų Vokietijoje. 2011 metais šiam pastatui sukako 100 metų.   

Istorija

Iki XIX a. Klaipėdoje, kaip ir visoje Europoje, daugiausiai buvo rūpinamasi berniukų išsilavinimu. Aukštesniam nei pradinis mergaičių mokslinimui dėmesys pradėtas telkti tik XIX a. pradžioje, kai įtakingesnių miestelėnų šeimų rūpesčiu apie 1806 m. prie aukštesniosios realinės berniukų mokyklos, Luizės gimnazijos pirmtakės, buvo atidaryta privati mergaičių klasė. 1811 m. veikė jau dvi tokios klasės.

Magistratas mergaičių mokyklą pripažino tik 1829 m. Aukštesnioji dukterų mokykla buvo įkurdinta Turgaus g. 30 name. Tada joje buvo keturios klasės, kuriose mokėsi 63 klaipėdietės.Nuo 1834 m. mokykla buvo išlaikoma magistrato lėšomis. 1858 m. pridėta penkta klasė, ir įstaiga jau vadinta Aukštesniąja miestiečių mergaičių mokykla. Nuo 1844 m. joje leidžiama ruošti namų mokytojas.

Mokykla pateisino lūkesčius ir 1909 m. jai buvo suteiktas oficialus aukštesniosios mokyklos statusas. Tad tokio lygio mokyklai jau reikėjo geresnių patalpų, modernesnių mokymo priemonių, gausesnės bibliotekos. Idėją realizuoti ėmėsi tuo laiku šios mokyklos direktoriumi dirbęs švietimo reikalų tarėjas Hallingas.

Moderniausia mokykla Prūsijoje

Mergaičių licėjus, Bernhardo Waldmanno pieš.L formos trijų aukštų jugendo stiliaus statinys 1910-1911 m.  Čia buvo įrengta moderni šildymo sistema su automatiniu temperatūros ir vėdinimo reguliavimu, dulkių išsiurbimu, itin puošnia aula, išgražinta freskomis ir vitražais. Laiptinėje ant sienų kabėjo kelios marmurinės lentos su Homero "Iliados" siužetais. Įrengtos patogiai išdėstytos ir naujausia modernia įranga aprūpintos klasės, valgykla, sporto salė. Vestibiulyje buvo išvedžiotas prasmingas įrašas "Frohes nehmen, froling geben - erfulltes Haus mit rechten Leben" (Džiaugsmingas įgijimas, žaismingas perteikimas leis šį namą pripildyti gyvenimo tiesų). Tada buvo pripažinta, kad ši mokykla yra moderniausia aukštesnioji visoje Prūsijoje.

Pasirūpinta ir mokyklos aplinka - pastato kieme įrengtas fontanas su bronzine vaza. Naujieji mokslo rūmai buvo pašventinti 1911 m. spalio 24 d. Mokyklai suteiktas karalienės Augustės Viktorijos, kaizerio Vilhelmo II žmonos, vardas. Tada čia buvo 10 klasių su 278 moksleivėmis bei 3 pedagogikos klasės su 26 būsimomis pradinių mokyklų mokytojomis.

I pasaulinis karas sutrikdė normalų darbą, nes čia buvo įkurdinta karinė ligoninė, o moksleivės mokytis ištremtos į Senamiesčio berniukų vidurinę mokyklą. Čia jos mokydavosi iki pietų, o po jų į suolus sėsdavo berniukai. Nepaisant kraustymosi, 1915 m. mokyklai buvo suteiktas priveligijuotos merginų mokymo įstaigos - licėjaus, o jos pedagoginio profilio klasėms - aukštesniojo licėjaus (Oberlyzeum) statusas.

Po I pasaulinio karo 1919 m. licėjuje veikė 12 klasių su 465 moksleivėmis, aukštesniajame licėjuje - 4 klasės su 43 būsimosiomis mokytojomis.

Lietuviškasis periodas

Klaipėdos kraštą 1923 m. prijungus prie Lietuvos, mokykla tęsė savo darbą, besimokančiųjų šioje prestižinėje mokykloje merginų skaičius sumažėjo. Tačiau 4-ajame dešimtmetyje vėl perkopė 400. Buvo jau įvesti brandos atestato egzaminai, kurie moksleivėms teikė teisę studijuoti universitetuose. Dėl to buvo pertvarkytas ir mokymo turinys, ypač stiprinant kalbų - lotynų, anglų, prancūzų - dėstymą.

1941 m. licėjus vėl buvo paverstas karine ligonine, o jo direktorius Hansas Lobsienas buvo paimtas į kariuomenę ir žuvo fronte.  Pokario metais jame veikė mokytojų institutas , internatinė mokykla, dabar - Klaipėdos universiteto Menų fakultetas.

Karalienės Augustės Viktorijos licėjus, 1930 m.Klaipėdos universiteto Menų fakultetas, 2011 m.